Didžiausiose šiais metais tarptautinėse pratybose Lietuvoje „Gintarinė viltis 2011" apie 7 procentus dalyvių sudaro moterys. Moterų vaidmuo jose vienodai svarbus, kaip ir vyrų. Moterys čia vykdo pareigas įvairiose pratybų srityse - nuo pratybų aprūpinimo, scenarijaus kūrimo, karių apmokymo, įvairių pareigų pratybų štabe ar imitavimo grupėje iki operacijų vykdymo daugianacionalinių batalionų sudėtyse bei pratybų dalyvių vertinimo.
Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe tarnaujanti majorė Monika Mertinaitė pratybose „Gintarinė viltis 2011" atlieka štabo civilių ir karių bendradarbiavimo skyriaus viršininkės pareigas. Pasak majorės, natūralu, kad moterys tarnauja kariuomenėje ir tarnybos metu joms tenka dalyvauja įvairiose pratybose. „Moterų išskirti nereikėtų, visi čia esame tiesiog kariai. Kaip ir kasdieninėje tarnyboje, taip ir šiose pratybose, mes giliname savo žinias, mėgaujamės tarptautine aplinka, plečiame savo akiratį ir dalinamės patirtimi", - sakė mjr. M. Merrtinaitė.
Iš pusšimčio pratybose dalyvaujančių JAV karių, net septynios - moterys. Štabo seržantė Ronda Fawler pratybose dalyvauja kaip aplinkos apsaugos specialistė. Kad nebūtų pažeidžiami aplinkosaugos reikalavimai, jai kasdien tenka po du kartus patikrinti visas tris stovyklavietes bei įrengimus. Štabo seržantės nuomone, moterys kariuomenėje turi stengtis daug labiau, kad atrodytų bent lygios su vyrais, nes į jas kreipiamas didesnis dėmesys, jos jaučiasi nuolat kaip po padidinamu stiklu.
Gen. Adolfo Ramanusko kovinio rengimo centro Aplinkos apsaugos mokymo skyriaus vyr. specialistė Rita Barysienė pratybose „Gintarinė viltis 2011" taip pat atlieka aplinkos apsaugos specialistės pareigas. „Jei mes pratybose vien savo dalyvavimu priverčime vyrus pasitempti, tai jau labai didelis indėlis į pratybų sėkmę", - šmaikštavo R. Barysienė.
Leitenantė Simona Dryžaitė iš Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono šiose pratybose užima vyr. instruktorės pareigas - planuoja, organizuoja ir veda švarinimo po masinio naikinimo ginklų panaudojimo mokymus Lietuvos ir užsienio šalių kariams. Pasak ltn. S. Drižaitės, pratybose moterims sudarytos net geresnės sąlygos nei vyrams: „mūsų nėra daug, tad mums netenka laukti eilėje prie tualetų ar dušų".
Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos bataliono ryšininkė seržantė Loreta Arbočienė pratybose „Gintarinė viltis 2011" užima kuopos vado ryšininkės pareigas bei kartu su savo būrio kariais tobulina taiklaus šaudymo, riaušių kontrolės, pirmosios medicininės pagalbos suteikimo, medicininės evakuacijos, eskortavimo ir kitus įgūdžius. „Pratybos naudingos moterims ne vien dėl įgūdžių tobulinimo, Pabradės poligone tiekiamas labai geros kokybės vanduo, todėl juo nusiprausus nereikia naudoti kremo", - pasidžiaugė seržantė L. Arbočienė.
Viena iš dviejų pratybose „Gintarinė viltis 2011" Norvegijos karines pajėgas atstovaujančių karių - komandorė leitenantė Hanne Johnslov. Čia ji - jūrų pajėgų sąveikos karininkė, savo šalyje - pratybų planavimo ir organizavimo specialistė. Karininkė pratybose Lietuvoje dalyvauja pirmą kartą. Pasak jos, Lietuvoje pratybos organizuojamos labai panašiu stiliumi, kaip Norvegijoje, pastebimi tik kai kurie kultūriniai skirtumai. H. Johnslov pasidžiaugė, kad moterims Norvegijos kariuomenėje nėra jokių apribojimų - jos gali tarnauti bet kokiose pareigose, svarbu tik, kad turėtų reikiamą kvalifikaciją.
Suomijos karių kontingente net 8 moterys. Viena iš jų - karo lauko medicinos seselė Sary Rantanen - pratybose „Gintarinė viltis" dalyvavo ir 2005-aisiais, kuomet jos vyko Rukloje, Jonavos r. Ji pažymėjo, kad moterų rolė kariuomenėje yra labai svarbi, ypač medicinos srityje. Įdomu, kad Suomijoje S. Rantanen dirba sesele civilinėje gydymo įstaigoje ir, kai kariuomenei to prireikia, ji apmoko karo medikus, dalyvauja pratybose ar kitaip prisideda prie kariuomenės medicininio aprūpinimo.
Iš visų pratybose "Gintarinė viltis 2011" dalyvaujančių Lietuvos kariuomenės medikų, apie trečdalį sudaro moterys. Po vieną karo medikę treniruojasi ir visuose penkiuose kariniuose laivuose, kurie, kaip pratybų jūrų komponentas, veikia Baltijos jūroje.
Kai kuriose šalyse medicininis išsilavinimas moterims - vienintelė galimybė tarnauti padaliniuose, kur paprastai moterims į juos patekti draudžia įstatymai, pvz.: JAV kariuomenės pėstininkų, specialiųjų operacijų, šarvuočių, oro gynybos, artilerijos būriuose ir kitur.
Kariuomenėse tarnaujančių moterų istorija siekia daugiau nei 4 tūkst. metų. Moterys buvo ir karžygės, ir medicinos seselės, ir lakūnės. Šių dienų tarptautinėse karinėse operacijose taip pat yra moterų karių, tačiau jų dalyvavimas kai kuriuose vienetuose vis dar yra apribotas. 2000 m. Jungtinių Tautų rezoliucija 1325 siekia šią situaciją pakeisti ir išplėsti moterų vaidmenį mūšio lauke, taikos palaikymo operacijose, visuose sprendimų priėmimo lygiuose nacionalinėse, regioninėse bei tarptautinėse institucijose, taip pat skatina atkreipti didesnį dėmesį į mokymus bei švietimą lyčių klausimais. Minėta rezoliucija taip pat nagrinėja kaip geriau apsaugoti labiausiai kariniuose konfliktuose nukenčiančius vaikus bei moteris. Neperseniausiai Lietuvoje buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri nacionaliniu lygiu pradėjo kuruoti šios rezoliucijos įgyvendinimą šalyje.
Pastaraisiais metais Lietuvos kariuomenė, atsižvelgdama į Jungtinių Tautų rezoliucijos rekomendacijas, taip pat siekia didinti moterų vaidmenį kariuomenėje. Lyčių lygybės užtikrinimo kariuomenėje pavyzdys - provincijos atkūrimo grupėje Afganistane, kur tarnauja mūsų ir užsienio šalių kariai, paskirtas už lyčių klausimus atsakingas karys. Ateityje planuojama kai kuriuos karius paruošti kaip lyčių klausimų specialistus, kad vėliau juos būtų galima panaudoti įvairiuose projektuose ar tiesiog šviečiant kitus karius.
Parengė vyr. ltn. Ieva Kuzminaitė, pratybų „Gintarinė viltis 2011" Visuomenės informavimo centras.
Kpt. Jean-Francois Lambert, vyr. ltn. Thomas Edelson nuotraukos
Daugiau informacijos apie pratybas:
http://kariuomene.kam.lt/lt/ah2011.html
www.facebook.com/GintarineViltis
