Naujienos

Prieš 30 metų, Lietuvos kariuomenės kūrėjas, Parlamento gynėjas, devyniolikametis specialios paskirties oro desanto būrio karys j. psk. Edgaras Kopcikas, 1992 metų balandžio 27 dieną vykdė savo eilinį – 117-ąjį parašiutinį šuolį į Vingio parką, kur liepos mėnesį turėjo vykti krašto apsaugos savanoriškų pajėgų pirmosios sporto žaidynės bei Krašto apsaugos sistemos įkūrimo paminėjimas. Tai buvo jo lemiamas – paskutinis šuolis.

 

J. psk. Edgaras Kopcikas į Mokomąjį junginį atėjo jau būdamas žinomu Lietuvos sportininku (kandidatas į dziudo sporto meistrus), daugybės nacionalinių ir tarptautinių turnyrų nugalėtojas bei prizininkas. Tai buvo be galo linksmo būdo jaunuolis, sugebantis net pačioje rimčiausioje situacijoje surasti geros nuotaikos gyslelę ir taip nuimti, bet kokią tvyrančią įtampą. Savo linksmu būdu ir puikiu humoro jausmu užkrėsdavo ne vieną, todėl niekada aplink save nestokojo draugų ir visuomet būdavo bendražygių ir dažnai net tarp visai nepažįstamų žmonių akimirka tapdavo kompanijos siela.

 

Kiekvienais metais, Edgaro žūties dieną - balandžio 28 d. (Vingio parke neišsiskleidus parašiutui jis nukrito balandžio 27 d., o mirė 28 dienos naktį ligoninėje. Jo širdis buvo neįtikėtinai stipri ir sugebėjo išgyventi dar 8 valandas, po siaubingo smūgio į žemę), buvę Mokomojo junginio kariai bei kolegos pažinoję ir kartu tarnavę su Edgaru Kopciku, renkasi Antakalnio kapinėse, kur jis yra palaidotas. Tarnybos bičiuliai dalijasi prisiminimais apie dienas kai jie buvo kartu, kaip ir ką jie nuveikė, ką jie planavo ir ką spėjo padaryti.

 

Tol kol prisimename savo bendražygius - jie niekada nepaliks mūsų. Kol saugosime atminties dovaną apie bendražygius, tol mes patys būsime kažko verti. Todėl vertinkime Dievo dovaną – mums dovanotą gyvenimo laiką ir dalinkimės juo su savo draugais, artimaisiais, kad nesigailėtume, kad aš taip skubėjau, kad nieko taip ir nespėjau padaryti. Pasimelskime už Lietuvos kariuomenės kario, kovojusio už Lietuvos Laisvę bei Nepriklausomybę sielą, už jo atminimą ir kaip kartą pasakė dabartinis Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys: „Tik įsivaizduokite koks turėjo būti karys, kad per nepilnus metus jis užkariavo visų širdis ir apie jį net dainos pradėtos kurti“.

 

Vyrenysis leitenantas Normundas Valteris (žuvęs po 4 metų po Edgaro žūties, Bosnijoje, kai su patruliniu automobiliu užvažiavo ant prieštankinės minos - 1996 m. balandžio 17 d.) parašė dainą „Begalinis aukštis“, kurią dedikavo Edgarui Kopcikui. Režisieriaus Andriaus Lekavičiaus dėka buvo sukurtas dokumentinis filmas „Spec. Žvėrynas“, o 2021 metais buvo išleista knyga „Tarp dangaus ir žemės“, kurioje taip pat prisimenamas Edgaras Kopcikas.