Birželio 6 d. sukanka 30 metų nuo tada, kai 1992 metų birželio 6-ąją Vilniuje, Katedros aikštėje, įvyko iškilminga Mechanizuotosios pėstininkų brigados (MPB) „Geležinis Vilkas“ rikiuotė. Jos metu šauktiniai kariai prisiekė Lietuvos Respublikai, o brigadai buvo suteiktas Geležinio Vilko vardas.
Penktadienį surengtas minėjimas prasidėjo Šv. mišiomis Arkikatedroje bazilikoje bei karinėmis estafetėmis su apdovanojimais Gedimino kalno papėdėje. Katedros aikštėje iškilmingą rikiuotę stebėjo Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė, pajėgų vadai, brigados įkūrėjai, Geležinio Vilko garbės ženklo kavalieriai, MPB „Geležinis Vilkas“ batalionų bei NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės kariai ir kiti svečiai.
„Esame stipriausio gynybinio Aljanso nariai, stovime šalia stipriausių ginklų brolių, bet visada būsime pirmose fronto linijose, kai kalbėsime apie mūsų namų gynybą. Jūs, Vilkai, visada stovėsite priešakyje ir kovosite degančia Vilkų širdimi, tai kiekvieno mūsų, jūsų kraujyje,“ – sveikinimo kalboje pažymėjo kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
„Šia gražia 30-mečio proga noriu padėkoti Vilkams, buvusiems vadams, civiliams tarnautojams, šeimos nariams, visiems brigados draugams už kiekvieno Jūsų indėlį į brigados sėkmę. Galiausiai visiems norėčiau palinkėti toliau siekit savo tikslų, pakelta galva eiti kovotojo keliu, niekada nesustoti ir galiausiai atsiminti šešias Vilko savybes: valia, iniciatyva, lojalumas, kovingumas, agresyvumas ir staigumas,“ – visiems susirinkusiems linkėjo MPB „Geležinis Vilkas“ vadas plk. Mindaugas Petkevičius.
Iškilminga rikiuotės metu įteikti Geležinio Vilko garbės ženklo kavalierių apdovanojimai, aidėjo istorinio pabūklo šūviai, parodyta Garbės sargybos kuopos programa, vėliau šventinės rikiuotės žygiavimas Gedimino prospektu bei Brigados ir sąjungininkų karinės technikos ir ginkluotės paroda Lukiškių aikštėje.
Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ užuomazgos siekia 1990 m., kai pradedant organizuoti neseniai nepriklausomybę atgavusios Lietuvos Respublikos gynybą, buvo suformuotas Atskiras apsaugos būrys, o tų pačių metų rudenį – Garbės kuopa. Šie padaliniai 1991 m. sausio 13 d. ginkluotos Sovietų Sąjungos agresijos prieš Lietuvą metu saugojo Aukščiausiąją Tarybą, Spaudos rūmus, Ministrų Tarybos pastatą, Vilniaus televizijos bokštą ir kitus svarbius objektus.
1991 m. vasario 22 d. Krašto apsaugos departamento direktorius atskiru įsakymu sujungė šiuos padalinius į vieną bendrą vienetą ir pavadino jį Mokomuoju junginiu. Jau lapkritį Mokomojo junginio padaliniai buvo performuoti į Greitojo reagavimo motodesantinę brigadą, o netrukus į ją buvo pašaukti ir pirmieji būtinosios karo tarnybos kariai. Tais pačiais metais buvo pradėti formuoti ir pirmieji Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir kitų miestų koviniai vienetai. Padaliniai, dislokuoti įvairiuose Lietuvos regionuose, pagal struktūrą buvo prilyginti batalionams.
Greitojo reagavimo motodesantinės brigados vadu buvo paskirtas pulkininkas leitenantas Česlovas Jezerskas. 1992 m. sausio 2 d. Greitojo reagavimo brigada pervardinta Lauko kariuomenės 1-ąja motodesantine brigada. 1992 m. birželio 6 d. Vilniuje, Katedros aikštėje, įvyko iškilminga Brigados rikiuotė, kurios metu būtinosios karo tarnybos kariai prisiekė Lietuvos Respublikai. Tą pačią dieną Brigadai buvo suteiktas „Geležinio Vilko“ vardas. Birželio 6-ąją brigados padaliniuose kasmet tradiciškai minima Vilko diena.
Šiuo metu Mechanizuotąją pėstininkų brigadą sudaro: Brigados štabas su priskirtomis Žvalgybos, Ryšių ir Štabo kuopomis, šeši Lietuvos karių batalionai bei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, kurią šiuo metu sudaro kariai iš Vokietijos, Norvegijos, Olandijos, Čekijos, Belgijos, Islandijos, Liuksemburgo.
Lietuvos kariuomenės nuotraukos.
