Naujienos

Spalio 6 d. Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kpt. Giedrius Premeneckas, Estijos Karinių jūrų pajėgų vadas flot. adm. Juri'is Saska bei Latvijos karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kpt. Kaspars Zelčs kartu su kitais trijų šalių jūrų pajėgų atstovais dalyvavo Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų vadų 61-oje konferencijoje, kuri šį kartą dėl COVID-19 pandemijos buvo organizuota nuotoliniu būdu. 

 

Konferencijos metu buvo nagrinėjami klausimai, susiję su įvairiomis bendradarbiavimo iniciatyvomis, Baltijos šalių karinių laivų junginio (angl. Baltic Naval Squadron, BALTRON) veiklos koordinavimu bei naujo 2021 m. BALTRON vadovaujančio personalo kandidatų teikimo Baltijos šalių karinio komiteto tvirtinimui. Konferencijos pabaigoje buvo pasirašytas bendras komunikatas, kuriame atsispindėjo konferencijos metu priimti sprendimai bei rekomendacijos. 

 

Tokio pobūdžio Baltijos šalių karinių jūrų pajėgų vadų konferencijos yra rengiamos kas pusmetį.

 

Baltijos šalių karinių laivų junginys BALTRON buvo įkurtas 1998 m. Junginį šiuo metu sudaro jam priskirti Lietuvos ir Latvijos KJP laivai ir iš šių šalių atstovų sudarytas tarptautinis štabas. Nuo 2015 m. Estija nebeskiria savo pajėgumų, tačiau ir toliau bendradarbiauja su Baltijos kaimynėmis NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupėje (SNMCMG1). 

 

Šis junginys tarnauja kaip pasiruošimo platforma junginio štabo nariams ir laivų įguloms dalyvauti NATO jūrinių pajėgų nuolatinės parengties laivų junginiuose, pavyzdžiui, SNMCMG1 junginyje. Kartu šio junginio viena iš užduočių įvairių tarptautinių pratybų metu vykdyti nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūros dugne likusių minų ir nesprogusios amunicijos paieškos bei nukenksminimo operacijas.

 

BALTRON junginiui rotacijos pagrindu vieniems metams vadovauja vienas karininkas iš minėtų šalių, o 6–12 mėn. laikotarpiui junginyje paprastai yra aprūpinimo ir priešmininiai laivai. BALTRON štabui įgaliojimus misijoms vykdyti suteikia Lietuvos ir Latvijos kariuomenių vadų komitetas.