Lapkričio 23 d., minint 91-ąsias atkurtos Lietuvos kariuomenės metines, Katedros aikštėje Vilniuje vyks iškilminga karių rikiuotė, kurioje dalyvaus apie 400 karių iš visų Lietuvos kariuomenės padalinių. Rikiuotei vadovaus brigados generolas Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Algis Vaičeliūnas. Rikiuotę priims vyriausioji Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Renginio svečiai - Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai, užsienio šalių diplomatinio korpuso atstovai, Vilniaus miesto ir apskrities vadovai, Lietuvos Laisvės Kovų dalyviai ir visuomeninių organizacijų atstovai.
Rikiuotėje su Lietuvos valstybės, istorine ir kariuomene bei kovinėmis vėliavomis išsirikiuos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Sausumos pajėgų, Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų, Logistikos valdybos, Mokymo ir personalo valdybos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono būriai. Rikiuotėje taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai su atkurta XIV amžiaus kario apranga ir ginkluote, Lietuvos kariuomenės orkestras.
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai rikiuotėje pagerbs ir parade neš ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio kovotojų - partizanų vėliavas. Vėliava kariams yra garbės, vienybės ir pergalės simbolis, kuris šimtus metų vedė juos į mūšį. Mūšio lauke vėliavos valdydavo daugiatūkstantines kariuomenes. Istorinėse kronikose svarbiausia mūšio statistika - tai ne nukauti priešininkai, o užgrobtos jų vėliavos.
Iškilmingos rikiuotės metu bus iššautos trys stilizuotos salvės - Laisvei ir Nepriklausomybei, Lietuvai Tėvynei ir Lietuvos kariuomenei. Kariai tylos minute pagerbs visus už Tėvynę padėjusius galvas. Už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę ant Laisvės gynėjų kapų Antakalnio memoriale, prie paminklo žuvusiems už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę ir prie Nežinomo kareivio kapo Rasų kapinėse bus išnešamos gėlės.
Po iškilmingos rikiuotės Katedros aikštėje Lietuvos kariuomenės daliniai su kovinėmis vėliavomis žygiuos Gedimino prospektu iki Seimo rūmų.
Pirmasis karinis paradas nepriklausomoje Lietuvoje buvo surengtas 1919 m. vasario 16 d. Kaune Rotušės aikštėje. Vėliau kariniai paradai vykdavo Kaune. Juose dalyvaudavo visų Lietuvos kariuomenės padalinių atstovai su savo ginkluote ir technika - pėstininkai, kavalerija, aviatoriai, artileristai, Alytaus ulonai, Karo mokyklos kariūnai, iš Klaipėdos atvykdavo Karo laivyno būrys. Paraduose dalyvaudavo ir kovinė technika - šarvuočiai, artilerijos pabūklai, priešlėktuvinės sistemos, žvalgų motociklai.
Kariniai paradai pradėti rengti labai seniai - jau Romos Imperijos laikais kariai kovėsi darniose rikiuotėse. Kovos rikiuotės ilgą laiką buvo efektyvus kovos būdas. Šiai laikais rikiuotės ir paradai - tai karinės ceremonijos, kuriomis kariai pagerbia ginklo brolius, vadus ir savo šalies piliečius. Lietuvoje tiek tarpukario laikais, tiek šiandien paradus priima vyriausiasis ginkluotojų pajėgų vadas - Respublikos Prezidentas.
***
Kariuomenės diena - tai visų pirma pačių karių šventė. Šiais metais buvo suplanuotas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje turėjęs vykti renginys „Kariuomenės vado statulėlės „Lietuvos karžygys" įteikimo ceremonija" ir šventinis koncertas, tačiau dėl Lietuvoje kilusios gripo epidemijos ši ceremonija bus atidedama vėlesniam laikui. „Karžygio statulėlė" - tai apdovanojimas kariui už kilnaus gyvenimo ir pasiaukojamos tarnybos pavyzdį Lietuvos kariuomenėje. Šiuo apdovanojimu siekiama išreikšti padėką tam, kuris savo gyvenimu ir atsidavimu garsina kario profesiją, suteikia ypatingos reikšmės Tėvynės gynėjo pašaukimui, o, prireikus, pagrindiniais savo veiklos kriterijais pasirenka Ryžtą, Valią, Garbę, Ištikimybę, Pareigą, Pagarbą, Principingumą, Narsą bei Pasiaukojimą.
Lietuvos kariuomenės diena - lapkričio 23-oji - minima nuo 1918 m., kai tuometinis ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras Apsaugos ministerijai pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos. 1918 m. lapkričio 23 d. laikoma oficialia kariuomenės atkūrimo diena.
Lietuvos kariuomenės dienos minėjimo renginiai Lietuvoje:
Šeštadienis, lapkričio 21 d.
Klaipėda
10.30-11.20 val. Šventos mišios už Lietuvos kariuomenę ir karius Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje
11.40-12.00 val. Klaipėdos įgulos dalinių paradas Klaipėdos miesto gatvėmis*;
12.00-12.30 val. Klaipėdos įgulos karių šventinė rikiuotė Teatro aikštėje;
12.30-13.00 val. Karių ir visuomenės bendravimo valandėlė Teatro aikštėje.
*(nuo Rumpiškės g., Sausio 15-osios g., Taikos pr., Tiltų g., Turgaus g. iki Teatro aikštės).
Kaunas
16.00 val. Gėlių padėjimas prie Nežinomo kareivio kapo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
Sekmadienis, lapkričio 22 d.
Radviliškis
Lietuvos kariuomenės pergalės mūšiuose prieš bermontininkus 90-mečio renginiai Radviliškio rajone:
9.30 val. Šv. Mišios
10 val. Šiaulių įgulos karinių dalinių rikiuotė.
12.30 val. Koncertas Radviliškio miesto kultūros rūmų didžiojoje salėje.
Vilnius
Lietuvos kariuomenės pagrindinės šv. Ignoto bažnyčios dedikacijos 5 -ųjų metinių renginiai:
10.30 val. Šv. Mišios.
12 val. Priėmimas bendruomenei Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje.
17 val. Poezijos ir muzikos vakaras „ Vilniaus stebuklas" šv. Ignoto bažnyčioje. Dalyvauja poetai Antanas A. Jonynas, Edmondas Kelmickas, bardai Saulius Bareikis, Olegas Ditkovskis, Andrius Kulikauskas.
Pirmadienis, lapkričio 23d.
Vilnius
09 val. Šv. Mišios Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje. Malda už Lietuvos kariuomenę (Mišiose gieda Vilniaus įgulos karininkų ramovės choras „Aidas", groja Lietuvos kariuomenės orkestras).
10.30 val. Lietuvos valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.
12 val. Iškilminga rikiuotė Katedros aikštėje ir paradas Gedimino prospekte.
