Birželio 2-17 d. Latvijos Adažių kariniame poligone vyko Baltijos bataliono pasirengimo budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose vertinimo pratybos „Baltijos erelis 2009". Trišalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos batalionas NATO greitojo reagavimo pajėgose budės 2010 m. pirmąjį pusmetį.
Pratybose dalyvavusio leitenanto Gintauto Ciunio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono Štabo kuopos štabo būrio vado, įspūdžiai.
Birželis. Tokios karštos dienos seniai neatsimenu. „Unimogai", „Land Roveriai", „Hameriai" paskubomis rikiuojasi „ant placo"*. Kažkodėl apsnūdimo ir lėtumo, kuris turėtų kilti tokiu oru - nė ženklo. Šen bei ten šypsodamasis kalta šypsena, nešinas akivaizdžiai užmirštu šalmu, katiliuku, „broniku"** ar kompasu pralekia išsiblaškęs karys. Pagrindinė atsitiktinai nugirstų pokalbių tema - „Ar laiku išvažiuosim?", „Kiek laiko važiuosim?", „Ar sustosim prie „pardės"?", „Ar toli Adažiai nuo sienos?".
Karo policijos ekipažams atvykus į batalioną, dauguma su džiaugsmu, abejingumu arba slepiamu nusivylimu atsidūsta – „Išvyksim laiku...".
Kelionė ilga. Ekipažai snūduriuoja, vairuotojai, sukaupę ištvermę, tingiai dviem pirštais laiko vairą ir širsta ant savo keleivių jausdami akivaizdžią „neteisybę" savo atžvilgiu. Tarp miestų paskui koloną nusidriekia ilgos lenkti nedrįstančių civilių automobilių eilės, kiemuose nustebę žiūri kaimų gyventojai, moja vaikai, loja šunys. „Gryn kaip Čagčarane", - pagalvoju, nors niekuomet ten nebuvau.
Miestuose visi pagyvėja. Karo policijos švyturėliai, nustebusių praeivių žvilgsniai, moteriškos šypsenos ir gestai įspūdingos kolonos dalyvius verčia pasitempti savo sėdynėse ir leidžia trumpam pasijusti mažų mažiausiai Holivudo žvaigžde – „jie tikrai galvoja, kad čia – tankai?..". Tai veikia ir vykstant į Adažius, ir grįžtant i Ruklą.
Kirtus Latvijos sieną judėjimas vyksta pastebimai greičiau, ir po poros valandų saulės išvarginta kolona atvyksta į seną poligono technikos parką – gyvensime čia. „Komunizmo šmėkla...", – pagalvoju, išvydęs apleistus garažus.
Pirmoji pratybų fazė – pajėgų integravimo pratybos. Paklausus karių, ką jie atsimena iš pirmosios savaitės, greičiausiai išgirstume atsakymą – „Lieeeetų...". Galima drąsiai tvirtinti, kad savo lietuviškais gore-teksais sugėrėme didžiąją dalį Baltijos šalių kritulių, mat teko girdėti, kad bent jau Estijoje tuo metu oras buvęs puikus. Pirmoji pažintis su Adažių poligonu džiugina – keliai neblogi, dėl daugybės „kurganų" orientuotis gana paprasta. Nejučiomis lyginant su Gaižiūnais stebina tai, jog Adažiuose nematyti žmogaus veiklos pėdsakų – laukuose riogso krūvos metalo laužo, apie kurį lietuviški gamtos „sanitarai" jau seniai būtų sužinoję ir mielai padėję poligonui jo atsikratyti.
Dienomis važinėjant po poligoną, treniruojantis eskortą ar pluoštą įvairiausių „reakcijų į" šen bei ten matyti lietuje besiintegruojantys Lietuvos pėstininkai, Latvijos išminuotojai, prieštankininkai ar Estijos karo policininkai. Eilinei lietingai ir vėjuotai integravimosi pratybų dienai baigiantis „integravimasis" akivaizdžiai aprimsta ir tuomet pravažiuodamas dažniausiai matai, kaip taktiškai tinkamoje, neišvaizdžioje vietovėje susėdę į transporto priemones padaliniai vykdo nesibaigiantį „aptarimą".
Išaušo „The day" – lauko taktinių pratybų diena. Visi kažkur skuba, skamba greiti mūšio įsakymai, aplink girdėti tik „krevalas, krevalas..!"***. Ir vėl įsakymai, raportai, situacija, „bekbryfai"****, įsakymai, raportai...
Žygis. Susitelkimo rajonas. Kariai pastebimai dirba nė truputėlio neraginami, visų žvilgsniuose justi parama vienas kitam, būriui, kuopai, „Algirdui". Visi žino, jog atėjo Ta diena, kuomet jie turi „nesitaupyti", už ką vėliau bus dosniai atlyginta „išeiginėmis". Iškastos pozicijos, ugnies sistema, budintys apkasai, pirmoji šviesa, pirmoji tamsa - viskas kaip tikroje žaliojoje taktikoje. Pradžia lyg ir nebloga. Visi žino, kad aplink knibždėte knibžda „krevalo".
Kažkurioje vietoje dingsta laiko nuovoka. „Nėra blogai" – pagalvoju ir nė nebesistengiu susirasti telefono su kalendoriumi. Vaikštinėdamas aplink TOC‘ą****** išgirstu, jog vyksta puolimas. Pasirausęs atmintyje prisimenu: „Paskutinė „krevalinė" užduotis. Neblogai." Pasikalbame su kariais – visiems įdomu, kas laimėjo. Kažkurį rytą į vadavietę atvykusių vadų veidai ir tramdomos šypsenos iškalbingai byloja – mes.
Viena akimirkų, kuomet pasijunti tvirčiau. Gerokai. „Tai ką, normaliai?" – girdėti iš karių pusės. Mintyse pritariu – „normaliai". Tramdomos šypsenos ir spaudžiamos rankos nebyliai patvirtina – „normaliai". Liko tik gynyba...
* rikiuotės aikštė.
**šarvinė liemenė.
***CREVAL (angl. Combat Readiness Evaluation) - dalinio kovinio pasirengimo vertinimo sistema.
****pristatymas vadui.
***** TOC *(angl. Tactical Operations Centre) - taktinis operacijų centras.
