Naujienos

Ši diena, Sausio 13-oji, - viena reikšmingiausių kiekvieno lietuvio širdyje - tos dienos įvykiai siejasi ne tik su jų tiesioginiais dalyviais, bet ir visais Lietuvos piliečiais. Visais ir visada. Šia iškilminga proga Generolo Jono Žemičio Lietuvos karo akademijos ramovėje susirinko karininkai, kariūnai, dėstytojai ir kiti darbuotojai.

Sugiedojus himną susirinkusiuosius pasveikino Karo akademijos viršininkas brigados generolas  Edvardas Mažeikis. Jo žodžiai buvo skirti didvyriams, apie kuriuos ir yra giedama himne. „Kai kam gali atrodyti keista, kaip galima gintis nuo agresorių be ginklo, - bet taip buvo", - kalbėjo jis, prisimindamas to nelengvo laikotarpio įvykius. 

Vėliau kalbėjęs akademijos prorektorius doc. dr. Valdas Rakutis pradėjo nuo istorijos, nutikusios jam po lemtingos nakties, kai pagyvenusi ponia paklausė, ar jis suprantąs, kas tada įvyko? Tačiau tuomet jis nesugebėjęs atsakyti į šį klausimą. Kalboje jis paminėjo tris, jo nuomone, didžiausias vertybes, kurias dabar turi mūsų valstybė: saugumo garantą, teritoriją ir, svarbiausia, laisvę, kurią pasiruošusi apginti. Ir tik dabar, prisiminęs minėtą istoriją, jis galėtų pasakyti tai poniai: „Mums labai pasisekė".

Minėjimo pabaigoje tylos minute buvo pagerbti žuvusieji už Tėvynės laisvę. Išreikšdami pagarbą Lietuvos gynėjams kariūnai nunešė gėlių prie jų kapų Antakalnio kapinėse.

Po minėjimo Sausio 13-sios proga Karo akademijos koplyčioje buvo laikomos šv. Mišios, prisimenant visus, padėjusius galvas už mūsų laisvę ir nepriklausomybę.

Laivės gynėjų dienos išvakarėse, sausio 12 d., Lietuvos Respublikos Seime Lietuvos karo akademijos choro „Kariūnas" surengė jau tradiciniu tapusį koncertą, skirtą Sausio 13-osios įvykiams paminėti. Choras atliko dešimt patriotinio turinio lietuvių liaudies dainų, maršų, kuriuos  kartu su kariūnais nesivaržydami dainavo susirinkusieji. Niekas, kas buvo sudėta ant Tėvynės laisvės aukuro, nenuėjo perniek, ir galime džiaugtis, kad šiandien turime Lietuvos valstybę. Paklaustas, kas labiausiai tądien įsirėžė atmintyje, „Kariūno" choristas pasakojo apie vieną garbingo amžiaus vyriškį, kuris, net ir gerai nežinodamas žodžių, dainavo su ašaromis akyse - „visą širdį atiduodamas".

Pagal kariūnų Arnoldo  Jackevičiaus ir Vaidas Guzevičiaus inf.  

Kęstučio Dijoko nuotraukos