Naujienos

Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai priešiškoje informacinėje aplinkoje identifikavo 138 unikalius dezinformacijos atvejus gynybos tema. Aktualiausios temos: Karas Ukrainoje, Lietuvos-Baltarusijos santykiai ir NATO.

Daugiausiai dezinformacijos skleista apie karą Ukrainoje. Vakarų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, parama Ukrainai (karinės technikos perdavimas, karių rengimas) vadinta karo skatinimu. Aljansas kaltintas tiesiogiai dalyvaujantis kare Ukrainoje. Skleista dezinformacija, neva Baltijos šalys organizavo dronų ataką Pskovo oro uoste, kurios metu buvo apgadinti keturi kariniai orlaiviai IL-76. Dezinformacija siekta įtikinti auditorijas, kad NATO netiesiogiai yra įsitraukusi į karą su Rusija, o tam naudojasi Lietuva, Latvija ir Estija. Išpuolis netgi vadintas casus belli (past. pretekstas karui). 

Kremlius per savo kontroliuojamus šaltinius skleidė teiginius, jog NATO karinė veikla prie Rusijos ir Baltarusijos sienų Baltijos šalyse ir Lenkijoje kelia grėsmę Sąjunginei valstybei. Pasienio punktų uždarymą propagandos ruporai vadino beprecedente, priešiška veikla. Šia informacine priedanga siekta pateisinti Rusijos veiksmus, keliančius įtampą visame regione: taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijos teritorijoje, „Wagner“ samdinių dislokavimą ir veiklą šalyje. Aktyviai vystyti priešiškos propagandos naratyvai apie NATO „puolamuosius tikslus“, tikėtina, ruošiantis komunikacinei kampanijai apie rugsėjį vyksiančias ne vienerias bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas.

Kariuomenės analitikų vertinimu, priešiškos šalys, skleisdamos dezinformaciją, siekė įtikinti vidines savo auditorijas remti Kremliaus politiką tiek Baltijos šalių, tiek santykių su NATO kontekste. Vakarų šalių auditorijas siekta įtikinti, kad Lietuva ir Lenkija imasi agresyvių veiksmų prieš Baltarusiją, o bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos yra gynybinio pobūdžio atsakas į NATO keliamą grėsmę.

Kremlius, didindamas informacinį spaudimą Lietuvai ir skleisdamas dezinformaciją, siekė konkrečių efektų – kad nebūtų uždaryti Lenkijos ir Lietuvos pasienio punktai su Baltarusija, būtų priimti klaidingi sprendimai šalies viduje dėl hiperbolizuotos „Wagner“ grėsmės, pablogėtų transatlantiniai santykiai, sumažėtų visuomenės pasitikėjimas Lietuvos kariuomene ir NATO. Vienas svarbiausių Kremliaus siekiamų efektų pastaruosius pusantrų metų – sumažėjusi Vakarų šalių ir jų gyventojų parama Ukrainai.

Asociatyvi nuotrauka

LK informacija