Naujienos

Birželio 23 d., šeštadienį, Kaune apie 700 šimtai karo istorijos rekonstruktorių atkartojo Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I persikėlimą per Nemuną, vykusį prieš 200 metų. Prie Nemuno salos įvyko placdarmo užėmimas valtimis, prancūzų kariuomenės persikėlimas, Deltuvos mūšio rekonstrukcija su papildomais tos epochos mūšio elementais. 1812 metais didelei daliai Lietuvos gyventojų šis persikėlimas buvo įkvėpęs viltį atsikratyti Rusijos priespaudos ir įrašė Lietuvą ir Kauną į pasaulio istorijos vadovėlius, nes tai buvo viena geriausių persikėlimo operacijų pasaulinėje karybos istorijoje. Anuomet per trumpą laiką nutiesus tris tiltus ir perkėlus dešimtis tūkstančių žmonių, žirgų, kito karinio turto, nežuvo nė vienas karys, nebuvo prarastas nė vienas vežimas. 1812 metų vasarą sėkmingai pradėjęs žygį į Rusiją, žiemą Napoleonas patyrė triuškinamą pralaimėjimą.

Šių festivalių pradininkas ir konsultantas - karo istorikas Arvydas Pociūnas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas. Pirmasis jo iniciatyva suorganizuotas festivalis Kaune įvyko 1992 m., vėliau - 1997, 2002 ir 2008 m. Vilniuje festivaliai buvo organizuojami 2003 ir 2004 m. Nuo 1998 m. Deltuvos miestelyje (Ukmergės r.) pradėtos rengti Deltuvos mūšio kautynės. Pociūnas - gyvosios istorijos festivalio „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812" organizacinės darbo grupės narys, konsultantas istorijos klausimais, parengęs mūšio, renginio scenarijų, dalyvių dienotvarkę. Be to, festivalyje jis atliko Rusijos kariuomenės štabo viršininko vaidmenį.

Šio ir ankstesnių mūšių nuolatiniai dalyviai - Kauno karo istorijos klubo prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus nariai. Klubui vadovauja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Vaidas Vasiliauskas (LK MPB „Geležinis vilkas" mjr. V. Vasiliauskas). Mūšio inscenizacijos metu muziejaus darbuotojai, Kauno karo istorijos klubo nariai Gerda Dručkuvienė, Algimantas Daugirdas ir Edvinas Vaidotas šaudė iš dviejų XVIII a. Vytauto Didžiojo karo muziejaus pabūklų (originalo ir kopijos). Taip pat jie panaudojo du originalius XVIII a. pradžios LDK raitosios artilerijos užtaisų vežimus. Muziejininkai dėvėjo 1792-1794 m. laikotarpio pėstininkų artilerijos uniformas ir turės minėto laikotarpio ginklų kopijas.

Šiemet mūšio rekonstrukcijoje buvo panaudoti 42 žirgai, 25 pabūklai, Santakoje pastatyta 400 palapinių. Per tris dienas iš artilerijos patrankų buvo iššaudyta apie 200 kg juodojo parako. Mūšyje susikovė karo istorijos rekonstruktoriai iš Čekijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos. Tris dienas Kauno senamiestyje ir Laisvės alėjoje dvelkusi šventiško klegesio ir įvairių emocijų sklidina atmosfera užleido vietą kasdienybei.

Regina Rajeckienė

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Edukacijos ir informacijos sk. vedėja

(Nuotr. R. Rajeckienės)

Detalesnę informaciją rasite Vytauto Didžiojo karo muziejaus svetainėje http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_atributika/karo_istorija/vytauto_didziojo_karo_muziejus