Naujienos

Gegužės 19 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Lietuvos Respublikos karinis atstovas prie NATO ir ES generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras kandidatų į atašė pareigas kursų klausytojams, kariūnams ir Akademijos bendruomenei skaitė paskaitą „ES ir NATO po Lisabonos".

Svečias teigė, kad NATO dažnai yra asocijuojama tik su Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsniu, tačiau pati organizacija turi savo išplėtotą struktūrą, kuri apima apie 13 tūkst. karių. NATO šalyse tarnauja 3,5 mln. karių, dar 3 mln. - rezerve, septyniose šiuo metu vykdomose NATO operacijose dislokuota apie 150 tūkst. karių.

Pristatydamas Lietuvos karinės atstovybės prie NATO ir ES veiklą, gen. mjr. V. Vaikšnoras akcentavo, kad misiją sudaro dešimt karių, kurie pristato ir gina Lietuvos interesus visose institucijose, įskaitant ir darbo grupes.

Kalbėdamas apie NATO ateitį, svečias aiškino naujosios NATO strateginės koncepcijos pagrindinius aspektus bei šių metų vasario mėnesį Šiaurės Atlanto taryboje priimtas politines gaires, kuriose numatyta, kad šalys narės gynybos reikmėms turi skirti 2 proc. BVP, ne daugiau kaip 50 proc. gynybai skirtų lėšų - personalui išlaikyti, ne mažiau kaip 20 proc. - įsigijimams.

Gen. mjr. V. Vaikšnoras pabrėžė, kad šiuo metu yra tariamasi dėl naujos NATO karinės struktūros ir šios derybos turėtų baigtis šių metų viduryje. Įvykdžius reformą, NATO štabų sumažėtų nuo dvylikos iki šešių, o juose tarnaujančių karių skaičius - nuo 25 tūkst. iki 9 tūkst.

Paskaitos metu klausytojai taip pat buvo supažindinti su NATO operacijomis, išryškinant pagrindines problemas ir galimus ateities scenarijus ir Lietuvos vaidmenį tarptautinėse misijose.

Kalbėdamas apie NATO plėtrą, Lietuvos karinis atstovas prie NATO ir ES įvardijo, kad šiuo metu realiausios šalys tapti Aljanso narėmis yra Gruzija, Juodkalnija, Makedonija bei Bosnija ir Hercegovina.

Gen. mjr. V. Vaikšnoras neslėpė, kad jis, kaip ir daugelis mažų valstybių atstovų, yra „dvikepuris" karinis atstovas - atstovauja Lietuvos pozicijai ir interesams ne tik NATO Kariniame komitete, bet ir ES Kariniame komitete. Todėl klausytojams buvo pristatyta ir ES karinė dimensija, paaiškinant, kad šiuo metu du trečdalius ES saugumo darbotvarkės užima reikalai, geografiškai nutolę nuo Europos Sąjungos sienų. Be to, buvo akcentuota, kad visam operacijų spektrui - skubiai pagalbai, situacijos atkūrimui ir vystymui - ES naudoja civilinius išteklius ir priemones, o kariniai naudojami tik pirmiems dviems klausimams sureguliuoti. Galiausiai buvo įvardytos ES ir NATO bendradarbiavimo galimybės ir problemos.

Lietuvos karinis atstovas prie NATO ir ES gen. mjr. V. Vaikšnoras pabrėžė, kad Lietuva yra visavertė dviejų elitinių klubų narė, turinti rūpintis, kad abi organizacijos būtų efektyvios, gyvybingos, pažangios ir turėtų aiškias ateities perspektyvas. Tai visų karių ir civilių, dirbančių ir tarnaujančių Lietuvos kariuomenėje, uždavinys

Parengė Karo akademijos Politikos mokslų katedros lektorė Eglė Elena Šataitė

K. Dijoko nuotraukos