Naujienos

Spalio 2 d. Palangoje esančioje viloje „Ramovė“ Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys kartu su Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus įgulų ramovių viršininkais aptarė ramovių veiklą bei ateities perspektyvas. 

 

„Kariai ir karininkai turi būti aktyvūs įvairiose veiklose, edukuoti save ir tarnybos draugus, šeimos narius, palaikyti gerus ryšius su Lietuvos visuomene. Tam tikslui labai tinka mūsų ramovės, jose dirba puikūs žmonės, yra sukurta įvairių erdvių, klubinių veiklų, nuolat vyksta įvairūs renginiai. Ramovėse galima aktyviau organizuoti karinių vienetų renginius, jos gali prisidėti prie Lietuvos kariuomenės ryšio su visuomene stiprinimo, tautos švietimo gynybos klausimais veiklos, atsargos karininkų pritraukimo minėtai veiklai vystyti,“ – susitikime kalbėjo gen. ltn. V. Rupšys.

 

Pasak kariuomenės vado, didelę dalį ramovių veiklos įtakoja karinė vadovybė bei įgulų vadai, kurių keliami atitinkami uždaviniai gali suaktyvinti ramoves, o tuo būdu jos būtų dar labiau matomos ir jaučiamos karių tarpe. Gen. ltn. V. Rupšys pažymėjo, kad visos trys ramovės yra skirtingai išvystę savo veiklą, turi savitą stilių ir infrastruktūrą, o tai leidžia matyti jų unikalumą ir išskirtinumą. Kariuomenės vadas pastebėjo, kad veiklos tobulinimas yra nuolatinis procesas ir jis labai svarbus taikantis prie kintančių karių bei kariuomenės poreikių. 

 

Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas profesorius Valdas Rakutis susitikimo dalyviams pristatė istorinę ramovių raidą bei siūlymus ramovių koncepcijos tobulinimui. Bendrai nutarta tęsti šių kariuomenės kultūros židinių veiklos efektyvinimą, tęsti infrastruktūros atnaujinimo darbus bei stiprinti ramovių vaidmenį įgulose. 

 

Prieš 4 metus patvirtintoje Lietuvos kariuomenės ramovių vizijoje yra pabrėžiama, kad jos yra sudėtinė ir neatsiejama Lietuvos kariuomenės dalis, prisidedanti prie karių pilietiškumo ir moralės stiprinimo, vienijanti karių bendruomenę, jungianti kariuomenę ir visuomenę pilietiškumo, patriotiškumo ir tautiškumo saitais, puoselėjanti karines tradicijas ir pagarbą valstybingumui, sudaranti sąlygas karių edukacijai, laisvalaikiui ir kultūriniam lavėjimui.

 

Palangoje esanti Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos karininkų ramovės vila „Ramovė“ pasirinkta neatsitiktinai. Joje vyksta Krašto apsaugos sistemos, Lietuvos kariuomenės renginiai, konferencijos, apsigyvena kariai, vykstantys į karines pratybas. Kaip prieškario laikais, taip ir dabar ji yra mėgiama karininkų ir jų šeimų narių poilsio vieta. 

 

Vidutiniškai per metus viloje „Ramovė“ apsilanko apie 1000 suaugusių ir apie 200 vaikų. Taip pat dauguma iš misijų grįžusių karių sveikatą ir darbingumą atstatyti pageidauja Ramovėje. Vidutiniškai per metus viloje reabilituojasi apie 20 karių. Be to ramovėje per metus apsilanko iki 150 komandiruotų karių.

 

Joje taip pat vyksta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos seminarai, labdaros akcijos, mainų mugės. Organizuojami karių veteranų susitikimai. Psichologinės paramos grupė, vienijanti visus Lietuvos kariuomenės psichologus, jau kelerius metus Ramovėje renkasi pasidalinti patirtimi, aptarti iškilusias problemas, tobulinti psichologinės paramos paslaugas kariams ir darbuotojams bei jų šeimų nariams. 

 

Ramovė – tai senovinis žodis reiškiantis šventovę. Nuo XX amžiaus pradžios atkurtoje Lietuvos kariuomenėje šiuo terminu pradėta vadinti kultūros židinį, savišvietos centrą, karininkų namus. Dabartinė Lietuvos kariuomenė perėmė tarpukario kariuomenės tradicijas ir kariuomenės kultūros centrus vadina ramovėmis.