Naujienos

Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione baigėsi kartotiniai trijų savaičių aktyviojo rezervo karių mokymai. Daugiau nei šimtas įvairaus amžiaus vyrų, įgijusių privalomąjį karinį parengtumą prieš keletą ar net keliolika metų, mokymuose atnaujino individualius bei karinės specialybės įgūdžius, susipažino su Lietuvos kariuomenės naujovėmis, o šiandien buvo išlydėti atgal į civilį gyvenimą.

Ši kartotinius mokymus Inžinerijos batalione baigusi prievolininkų laida yra kiek kitokia nei ankstesniais metais. Pirmiausia – didžioji dalis, t. y. net 95% įgūdžių atnaujinti pašauktų vyrų, jau yra ragavę karo inžinieriaus duonos, nes privalomąją karo tarnybą atliko šiame batalione. Tai mokymų ciklą padarė gerokai efektyvesnį, nes nereikėjo skirti papildomo laiko žinioms suvienodinti ar naujiems dalykams mokytis – užteko tik prisiminti ir pasikartoti tai, ko kariai jau buvo išmokę anksčiau.

Tai pirmoji Inžinerijos bataliono laida, kai užsiėmimus rezervistams vedė ir instruktorių pareigas vykdė profesinės ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai. Šiokiadieniais jie dirba įprastus civilius darbus, o uniformas apsirengia tik savaitgaliais bei pratybų ir mokymų metu. Šią naujovę rezervo kariai priėmė palankiai, buvo daugiau tarpusavio supratimo. „Turime daugiau empatijos. Tarp mūsų ir rezervo karių nėra tokios griežtos hierarchijos, bet yra autoritetas kaip instruktoriaus, kaip vado, kaip lyderio. Ir susibendravimas, komanda, kad dirbtume vienam tikslui.“ – sakė su rezervistais dirbęs savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys eil. Justas Rudaitis.

Per pirmąsias dvi savaites atnaujinę individualius ir karinės specialybės įgūdžius, prisiminę kaip veikti skyriaus ir būrio sudėtyje kariai žinias įtvirtino, ir pasirengimą vykdyti inžinerinės paramos užduotis pasitikrino baigiamosiose pratybose. Pratybose rezervo kariai turėjo atlikti kelio, maršruto inžinerinę žvalgybą, maskuoti techniką, padaryti perėjas per minų laukus, įrengti sprogstamąsias ir nesprogstamąsias kliūtis, veikti pakliuvus į priešo ugnį ir daugelį kitų dalykų.

Dauguma mokymuose dalyvavusių karių pripažino, kad didelių sunkumų nepatyrė. „Pačios pirmosios pratybos buvo sunkesnės, nes lietus gerai išmaudė. Buvo sunku morališkai“, – sakė rezervo karys eil. Lauryno Varaškevičiaus. O baigiamosiose pratybose, anot jo su oru pasisekė ir nieko sudėtingo ar neįveikiamo nebuvo − tereikėjo „įjungti smegenis“ ir visiems kartu prisiminti įgūdžius. „Po tarnybos man teko turėti penkerių metų pertrauką, tad įgūdžiai buvo primiršti. Dabar jaučiuosi vėl kaip ką tik devynis mėnesius atitarnavęs ir esu kuo puikiausios formos.“ – kartotinius mokymus ir baigiamąsias pratybas trumpai įvertino Laurynas.

Šiandien trijų savaičių kartotinius rezervo karių mokymus pabaigę kariai, paskelbus mobilizaciją, remtų Lengvąją pėstininkų brigadą „Aukštaitija“: vykdytų užtvarų, vandens kliūčių, tiltų, kelių, taip pat užterštų nuo karo likusiais sprogmenimis vietų inžinerinę žvalgybą ir žymėjimą, įrenginėtų įvairias inžinerines kliūtis, užtvaras, fortifikacinius statinius.

Karinis rengimas nėra vienkartinis procesas ir nesibaigia atlikus privalomąją tarnybą. Jos metu įgytos žinios ir įgūdžiai išlaikomi ir gilinami tarnybos rezerve metu. Aktyvųjį rezervą sudaro prievolininkai tarnybą kariuomenėje atlikę per paskutinius 10 metų. Tarnybos aktyviajame rezerve laikotarpiu kariai yra priskiriami kariniams vienetams, kuriuose numatomos jų pareigos, į juos kariai kviečiami atnaujinti karinių įgūdžių trijų savaičių mokymuose. Šiuo metu aktyviajam rezervui priskiriama 27 tūkst. karių.

LK Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono informacija 

LK nuotraukos