Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų bataliono kariui intensyvi diena, savaitė ar mėnuo niekuomet nebuvo naujiena. Tai įprastas bataliono gyvenimo ritmas, bet kai kurias savaites verta apžvelgti plačiau. Gegužės 26 – birželio 1 dienomis Kaišiadorių rajone įvyko III pėstininkų kuopos skyrių vertinamosios lauko taktikos pratybos „Arši Piranija“, gegužės 29 – birželio 2 dienomis Marijampolės ir Vilkaviškio rajonuose vyko II pėstininkų kuopos lauko taktikos pratybos „Smūgis iš pasalų“, o gegužės 29-ąją pro bataliono vartus žengė 10-ojo šaukimo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai batalione kitaip vadinami jaunaisiais Vilkais.
Dvejos pratybos dviejuose rajonuose, apgyvendintoje vietovėje, tuo pačiu metu. Iššūkis organizatoriams, iššūkis dalyviams, naujas potyris vietos gyventojams – bet toks ir tikslas – kad visi iš to laiko paimtų tiek, kiek įmanoma. Pratybos už poligono ribų, o ypač apgyvendintoje vietovėje, reikalauja apgalvoti daugybę detalių, glaudžiai bendradarbiauti su civilinėmis institucijomis ir vietos gyventojais. Galiausiai ir užduotį vykdantis karys veikia jam nežinomoje vietovėje, kas kuria visai kitą pratybų atmosferą, lavina reakciją, moko naujų įgūdžių ir žadina kūrybiškumą.
II-osios pėstininkų kuopos lauko taktikos pratybų “Smūgis iš pasalų” pratybų tikslas buvo įvertinti kaip „Kumščio kuopos“ skyriai geba vykdyti patruliavimo užduotis apgyvendintoje ir miškingoje vietovėje. Vertintos tokios užduotys kaip taktinis žygis pėsčiomis, reakcija į pasalą, taktinė medicina mūšio sąlygomis, pasalos vykdymas, vietovės ir objektų žvalgyba. Visos užduotys buvo pritraukiamos kuo arčiau realistiškos aplinkos: paruošti realistiškus sužeidimus imituojantys muliažai, veikla vykdoma nepertraukiamai tiek dienos, tiek nakties metu, esant dideliam intensyvumui ir nuovargiui, vykdant greitą planavimą ir adaptavimąsi prie kasdieninės civilių veiklos. Visi skyriai buvo sėkmingai ir teigiamai įvertinti, rezultatas pasiektas ir pamokos identifikuotos.
Kartu su II-ąja pėstininkų kuopa veikė ir Karo policijos, Pėstininkų brigados Geležinis Vilkas Žvalgybos kuopos kariai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologai su tarnybiniais šunimis, karo psichologai. Toks bendradarbiavimas leidžia identifikuoti įvairias pamokas, kurios bus abipusiai naudingos. Tai ne tik praplečia akiratį, bet ir leidžia iš anksto susipažinti su jų galimybėmis bei stipriosiomis kolegų savybėmis.
Vienas iš kuopos skyrių vadų gr. Karolis Šidlauskas dalinosi įspūdžiais apie pratybas iš savo perspektyvos: „Prisiminėme, ką reiškia tiek daug judėti su žygio ekipuote – važinėdami pėstininkų kovos mašinomis buvome jau kiek atpratę. Priešo tikrai užteko ir jautėsi pavojus, buvo visad jo tikimasi. Negalėjome tiesiog atsipalaidavę vaikščioti. Karo policija ir žvalgai buvo gera integracija į pratybas. Kaip visad, reikia daugiau dirbti su kitais vienetais/batalionais/kuopomis. Vietovė gera – šiek tiek gyvenamosios teritorijos ir mišrių medžių miško. Įdomu ir naudinga buvo tai, kad būrių vadai pernelyg nesikišo į skyriaus reikalus – tiesiog duodavo užduotis ir skyrius pats viską susiplanuodavo nuo poilsio iki užduoties. Pačios užduotys buvo įdomios, nelabai sunkios taktiškai, bet galvą vis tiek reikėjo pasukti, pvz. kaip išsižvalgyti objektą, esantį viduryje lauko ir apaugusį, kai iš tolo jo nesimato. Maršruto žvalgyboje didžiausias iššūkis buvo atstumas, bet tas tikrai gerai. Dauguma užduočių buvo ryte arba naktį, kas sukėlė savų sunkumų. Pvz. vietą pasalai naktį išsižvalgei vienaip, o ateina rytas ir pasimato, kad dauguma dalykų yra visai kitaip. Ir sunkiau išlaikyti garso maskuotę naktį“.
Greta pratybų veiklos kariai susidūrė ir su realiais įvykiais, pareikalavusiais greitos reakcijos. Vykdant patruliavimo užduotis atsitiktinai buvo aptiktas gaisras miške, kuris įsiplieskė galimai dėl didelio (4 lygio) gaisringumo. Kadangi kariai ir Karo policijos įgulos laiku pastebėjo incidentą, buvo greitai imtasi veiksmų malšinti ir lokalizuoti gaisrą bei buvo iškviesta gaisrinė pagalba. Kariai padėjo gaisrininkams nugabenti reikiamą įrangą ir padėjo gesinti lokalizuotą gaisro vietą. Kadangi buvo laiku ir tinkamai sureaguota pasekmės buvo minimalios ir gaisras neišplito.
„Apibendrindamas pratybas galiu teigti, jog apsunkintos sąlygos leido kariams suartėti ir susidirbti dar labiau. Kadangi skyrius yra kariuomenės pagrindinis manevrinis vienetas, gebantis vykdyti įvairaus spektro užduotis, buvo orientuojamasi būtent į jų treniravimą. Kariai sutinka, jog kuopos simbolis ne veltui yra suspaustas kumštis. Veikiant apsunkintomis sąlygomis ir esant dideliam nuovargiui, kritinis dalykas nešantis sėkmę užduoties metu yra vienybė. Nors didelių iššūkių nekilo, leisti klysti atsakingiems kariams yra būdas leisti ir mokytis. Tai buvo naudinga praktika organizuoti pratybas Vilkaviškio ir Marijampolės rajonuose – teko bendrauti su vietiniais gyventojais, seniūnijomis, medžiotojų būrelių pirmininkais, urėdijos atstovais bei įvairiais priskirtais padaliniais. Vietiniai patenkinti mūsų buvimu rajone, jautėsi saugiai ir geranoriškai sudarė sąlygas treniruotis mums mažai pažįstamuose laukuose. Skyriams sudarytos sąlygos išbandyti savo galimybes ir pasitreniruoti naujuose plotuose, įsivertinti kokiame lygyje yra skyriaus pasiruošimas vykdyti įvairaus tipo užduotis apgyvendintoje vietovėje ir sustiprinti komandos ryšius ir vienybę“ – pratybas apibendrino II-osios kuopos vado pavaduotojas ir pratybų vadovas vyr. ltn. Aivaras Giedraitis.
Tuo tarpu Kaišiadorių rajone, Palomenės ir Gudienos seniūnijose vyko III-osios pėstininkų kuopos vertinamosios lauko taktikos pratybos „Arši Piranija“. Šios pratybos organizuotos siekiant įvertini kuopos skyrių gebėjimą vykdyti taktinius veiksmus apgyvendintoje vietovėje. Nuo šių metų kuopa pradėjo karinį rengimo ciklą, orientuotą į gynybą apgyvendintoje vietovėje, todėl ši vietovė pasirinkta neatsitiktinai. Kuopa ypatingą padėką skiria Vitui Kučinskui – ūkininkui, kuris karių akimis yra tikras patriotas ir prie pratybų prisidėjo skirdamas savo asmeninę nuosavybę. Taip pat Giedriui Geraltauskui, Palomenės ir Gudienos seniūnams už prisidėjimą organizuojant pratybas.
„Pratybos buvo ypatingai sėkmingos. Jų metu skyriai veikdami būrio sudėtyje parodė savo profesionalumą ir įvykdė visas jiems keltas užduotis. Išskirtumas – veikimas su pėstininkų kovos mašinomis „Vilkas“ apgyvendintoje vietovėje. Tokia vietovė, be visų įprastų taktinių iššūkių, sukuria poligone jokiais būdais nesutinkamas civilinės aplinkos situacijas, su kuriomis kariams tenka tvarkytis. Nepaisant visų iššūkių, kariai įrodė, kad gali ir geba tinkamai įvykdyti visas užduotis veikiant apgyvendintoje vietovėje ir yra pasiruošę vykdyti budėjimą Greitojo reagavimo pajėgose“ – pratybas apibendrino kuopos vadas kpt. Andrius Vaikšnoras.
Kariai apie pratybas atsiliepia taip pat su įspūdžiu. „Atvykdamas į šias pratybas nesitikėjau, kad jos bus tokios intensyvios. Jos padėjo prisiminti seniau įgautas žinias, o iššūkių tikrai buvo dėl plataus užduočių spektro. Vykdėme daug užduočių, kad įgautumėm kiek įmanoma daugiau patirties veikti ne tik mums įprastose miškingose vietovėse, bet ir miestuose kur yra civilinė aplinka“ – sakė vyr. eil. Laurynas Saženis. J. eil. Jaunius Liulys taip pat išskiria pratybų intensyvumą: „Per šią savaitę mums skirtos užduotys buvo labai įdomios, o kai kurios – itin intensyvios. Scenarijai gerai suplanuoti ir apgalvoti. Tiek civilinėje aplinkoje sukeltos situacijos, tiek konvencinės – puolimas ir gynyba. Kai kurios dienos buvo lėtos, bet tai normalu, nes turime įsirengti gynybai. Apskritai ši savaitė buvo pilna įspūdžių, ką vertinu tik gerai!“
Parengė srž. Ieva Dzevaltauskaitė-Kartanienė
srž. Ievos Dzevaltauskaitės-Kartanienės ir srž. Irmos Kriščiūnienės nuotraukos
