Paskutinį 2021 metų mėnesį dezinformacijos srautas Lietuvos informacinėje erdvėje toliau kryptingai augo. Gruodžio 1 – 31 d. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai identifikavo 507 unikalius atvejus, turėjusius neigiamos informacinės veiklos bruožų. Lyginant su lapkričio mėn., kuomet iš viso fiksuoti 487 neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, itin išaugo gynybos ir saugumo temų eskalacija.
Atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir turinį, pagrindiniais taikiniais gruodžio 1 – 31 d. buvo: 1) NATO dėl išaugusios įtampos Aljanso ir Rusijos santykiuose bei pastarosios šalies telkiamų karinių pajėgų prie Ukrainos sienos; 2) Lietuvos užsienio politika dėl įtampos dvišaliuose santykiuose su Kinija bei Taivano atstovybės atidarymo Vilniuje; 3) Konstitucinių pagrindų apsauga dėl Baltarusijos sukeltos neteisėtos migracijos krizės.
Gruodžio mėn. dar stipriau nei lapkritį išaugus įtampai tarp Vakarų ir Rusijos, gynybos temų eskalacija priešiškoje informacinėje erdvėje viršijo net 41 proc. visų fiksuotų neigiamos informacijos atvejų. Ryškiausi įvykiai, kurie turėjo tam įtakos, buvo gruodžio pradžioje Rygoje NATO užsienio reikalų ministrų pareikšta parama Ukrainai ir nuotolinis JAV bei Rusijos prezidentų susitikimas. Buvo teigiama, kad NATO „veržimasis“ į Rytus paveiks esminius Rusijos saugumo interesus, o Kijevo įtraukimas į karinę Aljanso orbitą yra šios šalies karinės asimiliacijos pradžia bei siekis Ukrainą paversti konfrontacijos tramplinu su Rusija.
Negatyvi informacija tendencingai platinta ir dėl karinių pajėgumų stiprinimo Lietuvoje. Priešiški informacijos šaltiniai aktyviai reagavo tiek į gruodžio 22 d. užbaigtą JAV Kongreso informavimo procedūrą dėl vidutinio nuotolio prieštankinės ginkluotės „Javelin“ pardavimo Lietuvai, tiek į Krašto apsaugos ministro A. Anušausko susitikimą su JAV gynybos sekretoriumi L. Austin, tiek ir į Vokietijos Gynybos ministrės Christine Lambrecht bei Kariuomenės vado Eberhard Zorn vizitus Rukloje. Skleista negatyvi, tendencinga informacija neva Lietuva paverčiama NATO kareivinėmis ir JAV bei Aljanso placdarmu prie Rusijos sienų. Menkintas „Javelin“ sistemų efektyvumas ir pajėgumai. Teigta, kad Baltijos valstybės negali atremti plataus masto Rusijos invazijos.
Gruodžio mėn. Lietuvos – Kinijos santykių temos eskalacija priešiškoje informacinėje aplinkoje buvo bene intensyviausia per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį. Komunikuojant Lietuvos santykių temą, Kinijos informaciniai šaltiniai toliau smerkė mūsų valstybės laikyseną dėl Taivano atstovybės atidarymo, kaip tariamą separatizmo rėmimą. Buvo siekiama per Lietuvos pavyzdį atgrasyti kitas pasaulio šalis sekti mūsų valstybės pėdomis, grasinta ekonominiais nuostoliais. Teigta, kad Lietuva nėra savarankiška valstybė, ir reikalauta, kad NATO ir ES imtųsi priemonių politiniams mūsų šalies sprendimams paveikti, o JAV neva yra „vienašalių sankcijų ir prievartinės diplomatijos šeimininkas“.
Lyginant su ankstesniais mėnesiais fiksuotas sumažėjęs neteisėtos migracijos temos intensyvumas. Tačiau ši tema vis vien išliko nedraugiškų šaltinių informacijos akiratyje. Kaip ir anksčiau, buvo siekiama: 1) kurti Lietuvos, kaip nedemokratinės, žmogaus teises pažeidžiančios valstybės įvaizdį pasaulyje; 2) menkinti Lietuvos sienos apsaugos pareigūnų, karių ir tarnautojų įvaizdį; 3) niveliuoti Lietuvos politinių institucijų sprendimus dėl situacijos suvaldymo; 4) neigti Baltarusijos režimo institucijų dalyvavimą organizuojant neteisėtą migraciją.
Neigiamo Lietuvos įvaizdžio formavimą skatino Baltarusijos režimo ir Rusijos pareigūnų bei politikų pareiškimai, aktyviai transliuoti Baltarusijos ir Rusijos valstybiniuose informaciniuose šaltiniuose. Kaip ir anksčiau, pastebima suderinta abiejų šalių komunikacijos linija įvairiais lygiais. Rusijos ir Baltarusijos valdžios atstovai, kalbėdami apie neteisėtą migraciją Baltarusijos pasienyje, gruodžio mėnesį ne vien neigiamai atsiliepė apie Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, bet ir aktyviai šmeižė Europos Sąjungą bei NATO.
Gynybos, Lietuvos vykdomos užsienio politikos bei neteisėtos migracijos temų eskalacija siekta daryti poveikį Lietuvos visuomenei, mažinti piliečių pasitikėjimą valstybe ir menkinti mūsų šalies narystę NATO. Neigiamą informacinę veiklą daugiausiai vykdė su Rusijos ir Baltarusijos informacine – elektronine aplinka susiję informacijos šaltiniai.
