Pagrindiniai veikėjai: 15 žvalgų iš įvairių kariuomenės vienetų.
Režisieriai: Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro instruktoriai.
Siužetas: Operacijos priešo užnugaryje, infiltracija oru, vandeniu ir žeme. Ekstremalūs žvalgybos patruliai stingant miego, maisto, vandens ir kamuojant kitiems nemalonumams.
Laiminga pabaiga? Negarantuojama.
Sklando daug legendų...
Taip savo pasakojimus dažnai pradeda kariai, pasiryžę dalyvauti patrulio kurse, prieš 15 metų pradėtame rengti tuometinėje Jėgerių mokykloje, vėliau pervadintoje Žvalgų mokykla, o dabar tapusia Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro dalimi. Per tiek metų apie šį kursą, ruošiantį mažų padalinių žvalgus, sugebančius veikti sudėtingomis kovos sąlygomis, sklando įvairiausių legendų ir jis tapo vienu ekstremaliausių kariuomenės kursų, kurį įveikti gali tik labai „kieti riešutėliai“.
Patrulio kurso statistika rodo, kad iš jo, neatlaikę išbandymų, dažniausiai iškrenta daugiau kaip pusė karių. Šiemet lūžio taškas įvyko jau pirmąją dieną – iš 31 kursanto 15 netrukus išvažiavo namo, nes neišlaikė fizinio pasirengimo testo. „Jis parengtas pagal 40-mečio mūsų komandos nario, kuris sportuoja, galimybes, todėl buvo keista, kad jauni vyrai neįveikė barjero. Jiems reikėjo atlikti atsispaudimus, prisitraukimus, atsilenkimus, šuoliukus ir bėgti. Beje, patrulis yra stiprus tiek, kiek stipri silpniausia jo grandis, todėl negalėjome jų leisti į kursą. Be to, patirtis rodo, kad per silpniems kariams kurso metu gali iškilti grėsmių sveikatai. Vėliau būtent dėl sveikatos problemų atkrito dar trys kariai“, – pasakojo Mokymo centro patrulio kurso ekspertas vyr. srž. Algirdas Kuckailis.
Tiesa, šiemet kursantų grupė buvo ypač jauna, dauguma – vos keletą metų kariuomenėje tarnaujantys žvalgai. Po devynių savaičių vienas jų grįš netekęs 9 kilogramų.
Nėra kada snausti – aštraus siužeto trileris prasidėjo
Mokytis reikėjo daug ir greitai: kaip ruoštis patruliuoti, parinkti maršrutą, eiti dešimtis kilometrų, tobulinti orientavimosi įgūdžius ir standartinius taktikos veiksmus, plaukti ir atlikti visus kitus visiškai neromantiškus žvalgo darbus.
Šiemet kurso organizatoriai kaip reikiant pasistengė, kad dalyviai pajustų tikrą taktinės žvalgybos „malonumą“. Pratybos vyko Rukloje, Jonavos ir Kauno rajonuose: Gaižiūnų poligone, Neries upėje, Jėgerių batalione, Kauno Dainavos baseine, Lampėdžių karjere, Kauno mariose. Patrulio veikimo zonoje zujo Karinių oro pajėgų „malūnai“, Kauno marias skrodė Inžinerijos bataliono kateriai, o patys kursantai visuomet buvo veiksmo epicentre. „Tokiose pratybose aš dar nė karto gyvenime nedalyvavau. Patiko, kad išbandėme įvairius infiltracijos būdus. Pavyzdžiui, į vietą atskraidina sraigtasparnis, paskui eini pėsčiomis, persėdi į guminę valtį ar katerį, o po užduoties vėl atskrenda tavęs pasiimti, buvo tikrai įdomu“, – įspūdžiais dalijosi MPB „Geležinis Vilkas“ Žvalgybos kuopos eil. Marius Lekstutis.
Instruktorius vyr. srž. A. Kuckailis patvirtino, kad vienas tikslų buvo karius išmokyti įvairių infiltracijos būdų, pvz., kursantams teko 10 km irtis guminėmis valtimis, leistis virve iš kybančio sraigtasparnio, buvo numatyti net šuoliai su parašiutu, bet tokius planus teko atidėti kitiems metams. Šiemet „ekstrymo“ ir taip pakako, nes kursantams į ilguosius patrulius teko eiti be papildomo aprūpinimo ir itin sunkiomis sąlygomis, pasikliaujant tik savo galva ir gebėjimais.
Žvalgo dieta: be vandens ir maisto
Kad šiemet įveiktų ilguosius patrulius, trunkančius 5–6 dienas, kursantams prireikė ir išgyvenimo įgūdžių. „Anksčiau, išeidami į ilgalaikes užduotis, kas parą kursantai papildomai gaudavo šiek tiek maisto, įrangos. Šiemet, kai komanda išėjo 5 paroms, turėjo iš karto pasiimti visko, ko prireiks užduotims atlikti: reikiamos įrangos, akumuliatorių radijo stotims, šaudmenų, maisto. Tai buvo pakankamas iššūkis, nes viską reikėjo labai gerai suplanuoti, o tinkamo gerti vandens susirasti patiems“, – pasakojo ilgametis šio kurso instruktorius.
„Maisto turėjome minimaliai, vandenį semdavome iš tekančių upelių, filtravome, virinome ir gėrėme“, – pasakojo eil. M. Lekstutis. Tiesa, instruktoriai pastebėjo, kad jaunimas nelabai norėjo gerti tokį vandenį, todėl teko kontroliuoti, kad neišsektų ir nepatirtų dehidratacijos, nes įgudę seni žvalgai žino: vandenį gerti reikia, nors ir per prievartą, kad paskui nekiltų sveikatos problemų.
Patys didžiausi išbandymai kursantų laukė per baigiamąjį etapą – kompleksines baigiamąsias taktikos pratybas, trukusias 11 parų. „Miego ir maisto trūkumas, stresinės situacijos – viskas susideda į viena. Buvo sunku, bet mintis, kad rizikuoji pasiduoti ir pasitraukti be nieko, labai motyvuodavo kovoti toliau. Tikrai labai naudinga ne knygose pasiskaityti apie taktiką, bet viską atlikti pačiam“, – kursą vertino vyr. ltn. Tomas Malakauskas iš Karaliaus Mindaugo MPB štabo S–2 skyriaus.
Ne mažiau svarbus akstinas nepasiduoti ir išlikti – susiformavęs stiprus komandos jausmas. „Kolegos padėdavo, kai reikėjo. Dalindavomės vandeniu, maistu, po lygiai visiems pasiskirstydavome nešti amuniciją, kad nereiktų kuriam vienam tempti. Buvome kaip kumštis“, – tvirtino kalbinti kurso dalyviai.
Triumfo arka: aplodismentai nugalėtojams
Iš šono turbūt sunku įsivaizduoti, ką reikia patirti per 9 savaites, kad įbėgimas pro paprasčiausius Mokymo centro teritorijos vartus prilygtų maloniausiam kelių mėnesių įvykiui. Iš tiesų eiliniai vartai patrulio kursantams tampa tikra triumfo arka todėl, kad reiškia kurso pabaigą ir pergalę, įveikus sudėtingus iššūkius, o dažnai – ir save patį. Be to, sutikti ir pasveikinti nugalėtojų prie vartų susirenka jų kolegos, vadai ir šį kursą anksčiau baigę žvalgai.
„Šiemet kursą baigė 12 vyrų, jų nėra daug, bet jie patys geriausi, nes įveikė visus sunkumus, išgyveno priešo užnugaryje, o tai gali atlikti ne kiekvienas karys. Teisę nešioti antsiuvą „Patrulis“ gavo 5 kursantai, surinkę maksimalų balų skaičių pagal mūsų vertinimo sistemą. Mums, kaip instruktoriams, labai džiugu matyti pavargusius, bet patenkintus veidus“, – sakė vyr. srž. A. Kuckailis.
Tik pusantrų metų po būtinųjų karinių mokymų kariuomenėje tarnaujantis eil. M. Lekstutis buvo vienas karių, sunkiu darbu nusipelniusių garbingo „Patrulio“ antsiuvo. Dalyvaudamas kurse šis karys numetė 9 kilogramus svorio, bet sako, kad mokymai jo neišsekino ir neatbaidė nuo tarnybos kariuomenėje, priešingai – paskatino dar intensyviau gilintis į žvalgo profesijos subtilybes, nes, anot jo, sunki ta žvalgo dalia, bet – labai įdomi.
Ilona Skujaitė, „Karys“ Nr. 11
Juozo Lukšos mokymo centro nuotr.
