Tęsiame Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos (LV) 20-osioms įkūrimo metinėms skirtų pranešimų ciklą. Internetinės svetainės skaitytojams siūlome 4-ąjį tekstą apie Lietuvos kariuomenės logistinius pajėgumus – istorinėje Kauno vietoje įsikūrusią Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybą (KMT), kuri šiemet jau paminėjo savo veiklos atkūrimo 30-metį. Logistikos valdybos sudėtyje Karo medicinos tarnyba yra nuo pirmos Logistikos valdybos suformavimo dienos – 2001 m. gegužės 1 d.
Kalbiname atsargos plk. ltn. Gintarą Berkevičių, kuris nuo 1997 m. iki 1999 m. vadovavo Karo medicinos tarnybai ir šiandien sutiko papasakoti, su kokiais iššūkiais teko susidurti ankstyvaisiais KMT veiklos metais.
Papasakokite, kas Jus paskatino tapti karininku, kaip pradėjote tarnybą kariuomenėje?
Gydytoju nusprendžiau tapti, kai Sovietų-Afganistano karo metu kurį laiką tarnavau karo ligoninėje. Tada tikrąją karo mediciną, ypač komplikuotas traumas, pamačiau iš labai arti, todėl grįžęs iš sovietinės armijos pasirinkau gydytojo profesiją. 1991 m. kuriantis Lietuvos kariuomenei nuėjau tarnauti į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP), tada dar vadinosi Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Įdomi detalė – kadangi karo gydytojo etato savanorių tarnyboje nebuvo – buvau priimtas į orkestro muzikanto pareigas. Netrukus, žinoma, atsirado ir KASP Štabo medicinos skyrius, Medicinos punktas su gydytojais rinktinėse. Štabo medicinos punkte buvo stiprus Odontologijos skyrius, teikiamos dienos chirurgijos paslaugos, nedidelis stacionaras bei teikiamos kasdieninės sveikatos priežiūros paslaugos kariams. Pirmasis debiutas – medicininės pagalbos organizavimas Aukščiausios tarybos rūmuose Rugpjūčio pučo metu.
Karo medicinos tarnyba buvo atkurta 1991 m. Kaip Jūsų vadovavimo metais keitėsi karo medikų vaidmuo Lietuvos kariuomenėje?
Jungtinė karo medicinos tarnyba, panaši kokią dabar mes matome, atsirado 1998 m. Iki tol buvo Centrinė medicinos taryba Kaune, kurios užduotis buvo stojančiųjų į KAS sveikatos patikra, atskirų medicinos padalinių aprūpinimas vaistais ir med. priemonėmis bei metodinis vadovavimas medicininei veiklai kariuomenėje. Tokios sampratos, kaip karo medicina nebuvo, o buvo tiesiog medikai kariuomenėje – t.y stacionarūs medicinos punktai kasdieninei karių sveikatos priežiūrai, kurie negebėjo sekti paskui karį didesnėse pratybose, nekalbant jau apie karines operacijas. Reikėjo kurti karo mediciną, pajėgumą, kuris gebėtų organizuoti ir teikti pagalbą kariams karinių veiksmų metu.
Situacija buvo palanki, nes Lietuva pradėjo dalyvauti tarptautinėse operacijose (TO) Danijos kontingento sudėtyje, todėl tiesiog rijome visą naujausią informaciją apie NATO šalių karo medicinos organizavimą ir veiklą. Daug padėjo JAV „MIL TO MIL“ grupė, organizuodama pažintines keliones į JAV pajėgų medicinos institucijas ir padalinius. Vienas dalykas, kuriuo pelnytai galime didžiuotis – būtent Jungtinės karo medicinos tarnybos modelio sukūrimas – visų turimų medicinos pajėgumų sujungimas po vientisu vadovavimu ir medicinos kariuomenėje pavertimas karo medicina. Taip pat, kaip pirmaeilė priemonė, buvo karinio medicininio rengimo „legalizavimas“ ir karo medicinos centro oficialus įsteigimas. Vokiečiai prie vieningos karo medicinos sistemos perėjo tik po kelerių metų.
Kaip į Karo medicinos tarnybą pavykdavo pritraukti specialistų?
Tarnyba tuo metu buvo labai įdomi. Didžioji dalis personalo – labai motyvuota, karių akys degė noru, užduotys buvo vykdomos greitai ir kūrybingai.
Karo medikai yra dalyvavę įvairiose misijose ir tarptautinėse operacijose. Kas labiausiai Jums įsiminė?
Pirmasis karo gydytojas išvykęs į TO ir pirmasis apšaudytas tiesiogine prasme buvo dabartinis atsargos mjr. Arūnas Jankus, vėliau tapęs KMT štabo viršininku ir pagrindiniu mano pagalbininku, už ką aš jam esu labai dėkingas. Jis, kaip Lietuvos kontingento gydytojas, dalyvavo pirmojoje mūsų karių misijoje Danų kontingento sudėtyje Kroatijoje ir pirmasis gyvai susipažino su Danijos, kaip NATO šalies, karo medicinos veikla.
Norėčiau išskirti KMT pasirengimą misijai Kosove, kuriai buvo pasirengta per rekordiškai trumpą laiką – vos dvi savaites. Tada buvo pirmoji savarankiška medikų misija ir taip pat pirmoji kariuomenėje vykstant transporto priemonėmis. Orlaiviu į TO vietą buvo išskraidinti du medicininiai evakuacijos (MEDEVAC) transporteriai ir, berods, 8 medikai (gydytojai, slaugytojai, paramedikai), o po 4 mėnesių jie grįžo sava eiga.
Su kokiais didžiausiais iššūkiais tuomet vadovaujant teko susidurti? Ar pakankamas buvo karių aprūpinimas, jų kompetencija, medicininės žinios?
Iššūkių buvo tada, pakanka ir dabar. Visuomet buvo yra ir bus skeptikų. Buvo manančių, kad karo medicina nereikalinga, juk yra tiek civilių ligoninių ir pakanka medicinos sesers su sanitariniu krepšiu. Tų laikų situaciją pavadinčiau, kad mokėmės darydami. Visi karo medicinos ratus traukėme į vieną pusę, tai rodo dabartinė organizacija, kuri remiasi 1997 m. karo medicinos reformos principais.
Šiemet Karo medicinos tarnyba švenčia 30-ąsias atkūrimo metines. Ko jubiliejinės sukakties proga palinkėtumėte kariams ir darbuotojams?
Jubiliejus – tai galimybė prisiminti, todėl visiems su manimi tarnavusiems medikams noriu pasakyti „ačiū“, o tarnaujantiems ir tarnausiantiems žinoti, kad kovojantiems kariams bus svarbu Jūsų medicininiai gebėjimai ir pasiaukojimas jų labui.
Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio esate atsargoje. Kokia veikla užsiimate?
Išėjau į atsargą po bendros 31 m. trukusios karinės tarnybos. Paskutinės pareigos – laikinai einantis LK Gynybos štabo Medicinos valdybos JMED viršininko pareigas – vyr. karo medicinos gydytojas. Šiuo metu dirbu gydytoju anesteziologu reanimatologu Vilniaus ir rajonų ligoninėse. Pastaruosius 4 mėn. ypač daug dirbau su kritinės būklės COVID–19 liga sergančiais pacientais.
KMT karininko ltn. Luko Špero tekstas.
Alfredo Pliadžio ir KMT archyvo nuotraukos.
