Naujienos

Lietuvos kariuomenėje organizuojamus būtinuosius karinius mokymus (BKM) jaunimas renkasi dėl galimybės tapti profesinės karo tarnybos (PKT) kariais. Taip nurodo daugiau nei pusė BKM dalyvaujančių karių.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (KASP KPKS) kariai apklausė 400 jaunuolių, kurie BKM atliko 2009-2011 metais.

Paklausti, kas paskatino atlikti BKM, 52 procentai respondentų nurodė, kad noras tapti PKT kariais ir išbandyti save. 37 procentai BKM dalyvių paminėjo, kad tai padaryti paskatinti patriotizmo pasiryžo patys. 10 procentų paminėjo, kad sprendimą įtakojo tėvai ir draugai. 1 procentas kaip priežastį įvardijo krizę.

„Būtinieji kariai mokymai - puiki proga pasitikrinti, ar esi pasirengęs susieti savo gyvenimą su kario profesija. Remiantis oficialiąja statistika, apie 60 procentų baigusiųjų BKM pasirinko kario profesiją ir pasirašė keturių metų trukmės pirmąjį kontraktą", - sakė KASP KPKS viršininkas majoras Gintaras Valentukevičius.

Po BKM pageidautiną profesinės tarnybos vietą kas penktas mokymų dalyvis nurodė Motorizuotosios pėstininkų brigados (MPB) „Geležinio vilko" brigados padalinius. 12 procentų apklaustųjų paminėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopą, kas dešimtas norėtų tarnauti Karinėse jūrų arba Specialiųjų operacijų pajėgose. 9 procentai apklaustų karių sutiktų tarnauti bet kuriame dalinyje, tačiau tai turėtų būti arčiau namų. 13 procentų BKM karių neapsisprendę. Kiti apklaustieji nurodė įvairius kariuomenės padalinius nuo KASP iki Karo policijos. Kiekvienoje laidoje būna po vieną-du karius, kurie po BKM ketina stoti į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją.

„Pavyzdžiui, taip vadinami adrenalino mėgėjai, tiesiog veržiasi į MPB „Geležinio vilko" brigados štabo žvalgų kuopą. Jiems reikia žygių, šokinėti su parašiutais ir panašiai", - kalbėjo mjr. G. Valentukevičius. Pasak karininko, tarnybos pradžioje sunku numatyti visas tarnybos aplinkybes, todėl kariams išlieka galimybė pereiti ir į kitą padalinį.

58 procentai BKM karių mokymo metu įgytas žinias vertina puikiai, 27 procentai karių - gerai. 11 procentų išsakė nuomonę, kad reikėtų padidinti praktinių užsiėmimų skaičių.

Dėl fizinių normatyvų ar krūvių užsiėmimų metu kariai jokių problemų neturėjo. Daugiau nei pusė karių teigė, kad prieš tarnybą sportavo, o 10 procentų mano, kad krūviai ir atrankos normatyvai turėtų būti didesni.

BKM organizuojami nuo 2009 m. lapkričio mėnesio. Mokymai trunka 9-13 savaičių Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, Rukloje (Jonavos r.). Po 9 savaičių mokymų karo prievolininkai laikomi atlikusiais privalomąją pradinę karo tarnybą ir įrašomi į kariuomenės mobilizacinį rezervą, o norintys tapti profesinės karo tarnybos kariais turi sėkmingai baigti 13 savaičių mokymus, tuomet BKM kariai reitinguojami ir geriausieji renkasi tarnybos vietas.

KASP informacija

G.Tiškos nuotraukos