Naujienos

Vasario 5-oji - Birutės vardo diena. Šią dieną, kaip svarbiausią metų šventę, mini ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga, jungianti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos skyrius.

Birutės diena Vilniuje

„Birutės vardu šventą ugnį nešu", - taip prisiekė generolo majoro Jono Vytauto Žuko žmona Vilma, pulkininko Gintaro Bagdono žmona Jovita, pulkininko Almanto Leikos žmona Rūta ir majoro Ernesto Gaigalo žmona Edita naujųjų birutiečių įvesdinimo ceremonijoje, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos Vilniaus skyriuje minint Birutės dieną.

Naujosios sąjungos narės šia priesaika patvirtino esančios pasiryžusios dalintis šios garbingos visuomeninės organizacijos rūpesčiais ir džiaugsmais, puoselėti žmogiškąsias vertybes, lietuviškus šeimos papročius ir tradicijas. Taip pat įsipareigojo saugoti Lietuvos kariuomenės istorinį paveldą, stiprinti moters vaidmenį karių šeimose ir nelikti abejingos silpnesniųjų kančioms ir nelaimėms.

Iškilminga šventė prasidėjo šv. Mišiomis Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje. Įprasmindamas birutiečių veiklą, Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas palinkėjo susirinkusiems nelikti abejingiems šalia gyvenantiems žmonėms, kurių dauguma, pasak jo, yra civilizacijos rykštės, depresijos, aukos.

Vėliau Vilniaus įgulos karininkų ramovėje svečius pasitiko tautiniais apdarais pasidabinusios sąjungos pirmininkė Namida Pocienė ir bendražygės. Su švente birutietes pasveikino krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė, kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius.

Ryškus šventės akcentas - svečių Veronikos Povilionienės ir Vytauto V. Landsbergio pasirodymas.

Lietuvių liaudies dainų atlikėjos Veronikos Povilionienės pristatyti nereikia - ji mūsų nacionalinės kultūros simbolis. Gilus dainininkės balsas išraiškingai nuskambėjo salėje, atskleisdamas lietuvių liaudies dainų grožį ir melodiką. Garbinga viešnia birutietėms, kaip nacionalinio paveldo puoselėtojoms, patarė atžalas vadinti lietuviškais vardais.

Iš tiesų, būtent šios srities statistika nėra džiuginanti: jei dauguma tėvų savo sūnus linkę vadinti Lietuvos kunigaikščių vardais, tai senųjų lietuviškų moteriškų vardų populiarumas išblėsęs. Pavyzdys galėtų būti ir garbingas Birutės vardas, juk mergaičių su šiuo vardu išties reta.

Aktorius, režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis žinomas ir kaip dainuojamosios poezijos kūrėjas. Viena iš pagrindinių temų, užimanti V. V. Landsbergio kūryboje svarbią vietą - pokario rezistencija. Dainos, baladės apie šį mūsų tautos istorijos etapą, nuolatinis domėjimasis partizanų gyvenimu V. V. Landsbergiui suteikia ypatingo bardo statusą.

Jo biografijoje - pažintis su iškiliausių mūsų pasipriešinimo atstovų gyvenimu, jų mintimis tais sunkiais Lietuvai laikais. Vienas iš tokių pasipriešinimo dalyvių - Povilas Pečiulaitis-Lakštingala, kovojęs su sovietų okupantais iki pat laisvės kovų saulėlydžio. Dievas ir Apvaizda saugojo šį žmogų, nes viso pasipriešinimo metu jis nebuvo rimtai sužeistas, ilgai vargo stribai, kol jį sugavo. Legendiniam partizanui išlikti ir ilgai slapstytis padėjo krikščioniškos gyvenimo nuostatos, kurios artimos ir pačiam V. V. Landsbergiui: nereikia įsileisti į širdį neapykantos net ir priešui.

Pasidalinęs išgyvenimais ir jausmais, kurie jam kilo domintis to meto partizanų likimais, V. V. Landsbergis kartu su Veronika Povilioniene pakvietė visus padainuoti. Atminties simboliu tapo daina apie raudoną putiną. Ji tarsi įprasmino ir sujungė praeities, nulėmusios dabartinį mūsų likimą, ir ateities įvykius. Juk, pasak rašytojo V. V. Landsbergio, mūsų be praeities nėra.

Prie neblėstančio birutiečių aukuro Kaune

Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menėje vėl suskambo kanklių stygos ir šilumą skleidė įžiebtas Birutiečių aukuras. Tądien Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos Kauno skyriaus narės pakvietė savo bičiulius į tradicinę šventę - Birutės vardo paminėjimą. Kaip ir kasmet prisiminta šios organizacijos, prieš 86 metus įkurtos generolo Vlado Nagio-Nagevičiaus, veikla. Kunigaikštienės Birutės, Vytauto Didžiojo motinos, tapusios istoriniu lietuvės moters taurumo simboliu, atminimui skambėjo „Birutės daina", prieš keliolika metų padovanota mokytojos ekspertės Alvydos Česienės ir tapusi Birutiečių himnu.

Viena iškilmingiausių tradicinės mūsų šventės akimirkų - naujų narių, Lietuvos kariuomenės karininkų žmonų, atėjimas į draugijos gretas. Tad sušilti prie aukuro ir nuo šiol jį kurstyti neblėstančiomis idėjomis ir prasmingais darbais buvo pakviestos keturios būsimos narės: Vaida Babeckienė, Inga Pargaliauskienė, Laura Konovalova ir Reda Milašienė. Džiaugėmės, kad šią akimirką įteisino LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė Namida Pocienė. Lietuvos kariuomenės vado žmona, linkėdama ištikimai saugoti šeimos tradicijas ir patirties semtis iš organizacijos patriarchių, jaunąsias birutietes padabino skiriamosiomis organizacijos sagėmis - sidabrine rūtos šakele su karūna. Skambant Kauno 1-osios muzikos mokyklos mažosios solistės Justinos atliekamai lietuvių folkloro dainai, Kauno skyriaus pirmininkė Edita Almonaitienė bei pavaduotoja Asta Reklaitytė jaunąsias nares apdovanojo gintarėliais - šviesos ir šilumos simboliu.

Tądien iš praeties sugrąžintas ir tarpukario Lietuvos kariuomenės karininkų, nepelnytai ėjusių Sibiro gulagais, atminimas ir pagarba išreikšta jų dukterims - atkurtos birutiečių draugijos pirmtakėms Aldonai Narvydaitei-Gustienei bei Liudai Breimelytei-Kurdzikauskienei. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Leonas Lukoševičius bei viršila Raimundas Bugavičius įteikė joms Generalinio štabo pulkininkui Antanui Breimeliui ir kapitonui Benediktui Narvydui skirtus (po mirties) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalius.

Kaip ir kasmet, Birutės vardą nešiojančios karininkų žmonos bei dukterys ir visos birutietės sulaukė šiltų, nuoširdžių sveikinimų ir palinkėjimų, kuriuos išsakė į šventę susirinkę bičiuliai ir bendraminčiai: Seimo narys prof. Arimantas Dumčius, buvęs pirmasis karo kapelionas, atsargos majoras Alfonsas Bulota, Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas Donatas Mazurkevičius, atsargos kapitonas Gintautas Deksnys, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė dr. Aušra Jurevičiūtė, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos narys atsargos kapitonas Aleksandras Dagys, Lietuvos rezervo karių asociacijos atstovas atsargos majoras Pranas Urbonavičius, Vytautų klubo Kauno skyriaus pirmininkas Vytautas Juodka.

Šventėje netrūko iškalbingų melodijų bei prasmingų meninės raiškos žodžių, birutietėms padovanotų Kauno berniukų dainavimo mokyklos „Varpelis" mokytojos Rimos Daugėlienės mokinių - solistų Mykolo Stanevičiaus ir Jurgio Kemežio, bei Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos bendruomenės atlikta programa „Einu regėjimo liepsna liepsnot" pagal Vytauto Mačernio kūrybą.

Tad šios kasmetinės šventės proga LDK Birutės karininkų šeimų moterų draugijai, jungiančiai kelių kartų nares, puoselėjančias tautinės kultūros ir švietėjiškas tradicijas, belieka palinkėti ir toliau liepsnoti neblėstančia liepsna ir prasmingos veiklos šilumą, taip trokštamą šiandien, iš širdies į širdį skleisti Lietuvos kariams, bičiuliams bei jaunajai kartai.

Parengta pagal Lijanos Cibulskienės (KARIO vyr. korespondentės) ir Dalios Lukšaitės-Maciukevičienės (LDK Birutės karininkų šeimų moterų draugijos Kauno skyriaus valdybos narės) tekstus