Naujienos

Paminėtos pirmojo Nepriklausomos Lietuvos lakūno, žuvusio kovose už Nepriklausomybę, av. ltn. Juozo Kumpio 100-osios žūties metinės. Av. ltn. Juozas Kumpis 1919 metais savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, mokėsi Kauno aviacijos mokyklos pirmojoje laidoje. Baigęs mokslus leitenantas buvo paskirtas Aviacijos dalies 1-osios oro eskadrilės lakūnu. Dalyvavo kovose su lenkais. 1920 metų spalio 4 dieną buvo sunkiai sužeistas, spalio 10 dieną mirė Varėnos ligoninėje.

 

Spalio 11-ąją Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje kapelionas plk. ltn. V. Veilentas skyrė šv. Mišių auką žuvusiajam paminėti. J. Kumpis buvo palaidotas senosiose Šiaulių kapinėse, jo kapas pažymėtas lėktuvo propeleriu. Po šv. Mišių Karinių oro pajėgų atstovai čia susirinko uždegti žvakes ir padėti gėlių vainiką.

 

Spalio 12-ąją Karinių oro pajėgų atstovai vyko į Juliaus Janonio gimnaziją, kur mokėsi žuvęs lakūnas ir įteikė gimnazijai dovaną - atkurtą aviacijos leitenanto J. Kumpio portreto kopiją.

 

Paskutinis minėjimo renginys – virtuali istorijos paskaita. Prie transliacijos prisijungė Lietuvos didmiesčių ir miestelių mokyklos, gimnazijos, kitos institucijos.

 

Paskaitą pradėjo prof. V. Rakutis su pasakojimu apie Varėnos operaciją bei Nepriklausomybės karą.

 

Srž. mjr. A. Tamošiūnas paskaitos dalyvius supažindino su av. ltn. J. Kumpio biografija. Šis pristatymas buvo skirtas įprasminti paskutinį oreivio Juozo skrydį bei jo auką padėtą ant Nepriklausomybės aukuro. 

 

Kapelionas plk. ltn. V. Veilentas paminėjo istorinės atminties ir dvasinių vertybių svarbą, akcentavo, kad turime pareigas saugoti ir ginti Tėvyne ir av. ltn. J. Kumpio pavyzdys parodo, kad jaunas karo lakūnas padarė viską nuo pradžios iki galo, ir net paaukojo gyvybę. 

 

„Pirmiausia, ko mes turime pasimokyti yra tai, kad gyvenimas gali labai greitai pablogėti. Dabar mes esame liberalėjančiame pasaulyje, kur materialinės vertybės nustumia mūsų idealizmą ir dažnai viskas matuojama užčiuopiamais matais, bet atėjus sunkiai valandai, šis pasaulis greit pavirsta kitu pasauliu, pilnu skausmo bei netekčių, kuomet labai svarbi tampa žmogaus stiprybė, kurią būtų galima sudėlioti į tris esminius elementus – dvasinę stiprybę, profesionalizmą ir praktinių gebėjimų tobulinimą“, – apibendrino paskaitą prof. V. Rakutis.

 

Visoms bendruomenėms, organizacijoms, net tokioms kaip Karinės oro pajėgos bei kitoms kariuomenės rūšims, gimnazijoms ir likusioms švietimo įstaigoms, kartu ar atskirai, visada reikia turėti su siektinais praeities pavyzdžiais susietą savo identitetą, reikalingos pagrįstos vertybės, kurios suformuoja organizacijos moralinį stuburą. J. Kumpio atvejis neabejotinai padeda dabartiniame kontekste mums didžiuotis ir jausti garbę dėl kiekvieno mūsų priklausomybės savo organizacijai ir pasirinktai esamai ar būsimai profesijai, taip pat neabejotinai leidžia didžiuotis priklausomybe Lietuvių tautai, o tai padeda mūsų atliekamų užduočių ir darbų kokybės gerinimui.