Naujienos

Balandžio 26 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Lietuvos kariuomenė organizavo renginį „Vilko vaikai“, kurio metu atidaryta jautrios temos paroda „Vilko vaikai Saksonijoje. Ieškant pėdsakų“. Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Vokietijos 1-osios divizijos vadas gen. mjr. Heico Hübner, parodos iniciatorė profesorė dr. Ruth Leiserowitz, istorikė ir humanitarinių mokslų daktarė Silva Pocytė, tarptautinės „vilko vaikus“ vienijančios organizacijos „Edelweiss-Wolfskinder“ pirmininkė Lietuvoje – Luizė Kažukauskienė bei eFP Vokietijos kontingento kariai.

„Karas – baisiausia, kas gali nutikti pasaulyje. Labiausiai jis pažeidžia vaikus, moteris, senolius. Jo pasekmės jaučiamos dar ilgai, negyja ne tik fizinės, bet ir moralinės žaizdos. Atkreipdami dėmesį į šią temą, norime pabrėžti, kad jau šiandien darome viską, kad atgrasytume priešą, o prireikus gintume savo šalies žmones, savo artimuosius ir jų ateitį“, – parodos atidarymo renginyje sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Antrojo pasaulinio karo metais nesuskaičiuojamus iššūkius ir sunkiai suvokiamus išgyvenimus patyrę Rytų Prūsijos vaikai, dar vadinami „vilko vaikais“, netekę savo tėvų ar kitų artimųjų, buvo priversti keliauti iš savo gimtosios vietos ir gyventi miškuose arba glaustis pas nepažįstamus žmones. Šia paroda norima padrąsinti įsiklausyti į istorines patirtis, nes ginkluoto konflikto visada nukenčia vaikai. Parodos iniciatorė profesorė dr. R. Leiserowitz, kuri pirmoji pradėjo nagrinėti šią temą ir yra pirmosios šia tema Lietuvoje išleistos knygos „Vilko vaikai“ autorė, pastebėjo, kad: „Daugiau nei pusę amžiaus buvusi nepageidaujama ir nutylėta tema apie karą išgyvenusius Rytprūsių krašto vokiečių vaikus šiandien yra žinoma daug plačiau ir terminas „vilko vaikai“ jau nebekelia nuostabos.“

Humanitarinių mokslų daktarė S. Pocytė pasakodama apie savo kelią tyrinėjant šią temą puikiai prisiminė tą laiką, kai knyga apie „vilko vaikus“ buvo išleista lietuvių kalba ir dalis lietuvių nelabai suprato apie ką kalbama. Apžvelgusi Rytų Prūsijos vaikų tragediją ir prisimenindama šiandienos aktualija istorikė sakė: „Žvelgdami į parodą turėkime viltį, kad tai daugiau nepasikartos, kad mums neteks prarasti tėvynės ir savo tapatumo.“

Ypač jaudinantys buvo „vilko vaiko“ likimą išgyvenusios L. Kažukauskienės prisiminimai, kuriais ji pasidalijo su renginio svečiais.

Dabar, po daugybės metų, „vilko vaikų“ atsiminimai ir patirtis yra vertinami kaip istorinis paveldas. Jų išgyvenimai rodo, kad net sunkiausiomis sąlygomis žmogus gali būti atkaklus ir drąsus, o solidarumas ir bendravimas gali padėti išgyventi net sudėtingiausias situacijas. Šios istorijos turi būti saugomos ir perduodamos ateities kartoms, kad mes niekada neprarastume atminties apie šias drąsias ir atkaklias vaikystes.

Parodą „Vilko vaikai Saksonijoje. Ieškant pėdsakų“ Vilniaus įgulos karininkų ramovėje bus galima pamatyti iki gegužės 14 d. darbo laiku, o nuo gegužės 15 d. ji bus eksponuojama Lietuvos karininkų ramovėje Kaune.

Nuotr. aut. vyr. srž. sp. Tomas Kavaliauskas | Lietuvos kariuomenė