Naujienos

1934 m. minint pirmąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metines, tuometinis Karo aviacijos viršininkas plk. ltn. Antanas Gustaitis kartu su savo gamybos lėktuvais ANBO –IV ryžosi istoriniam skrydžiui aplink Europą aplankant dvylikos šalių sostines. Viso buvo nuskrista apie 9000 km, dar 1000 km skrydžio dalyviai įveikė itališku lėktuvu „Caproni“. Tuo metu ANBO – IV Lietuvos karo aviacijoje laikytinas greičiausiai skrendančiu orlaiviu ir pagal savo kontrukciją pralenkė daugelį to meto Europoje gamintų žvalgybinių lėktuvų. Šis lėktuvas buvo naudotas ne tik žvalgybai, bet ir kaip artimo nuotolio bombonešis. Iš viso buvo pagaminta 15 šio tipo lėktuvų.

Į istorinį skrydį pakilo trys orlaiviai, pažymėti numeriais 61,62 ir 63. Lėktuvai iš Kauno aerodromo į Stokholmą pakilo 1934 m. birželio 25 d., o į Lietuvą grįžo 1934 m. liepos 19 d. nusileisdami Kaune. Pirmos įgulos sudėtis: pilotas plk. ltn. Antanas Gustaitis, žvalgas kpt. Juozas Namikas, antros – pilotas kpt. Jonas Liorentas, žvalgas kpt. Romualdas Marcinkus, trečios – pilotas ltn. Jonas Mikėnas, mechanikas Kazys Rimkevičius.

Užsienio spaudoje šis istorinis skrydis buvo ypač nušviestas – aptartos lėktuvų galimybės bei lakūnų meistriškumas. Bene didžiausią nuostabą kėlė tai, kaip nedidelė šalis kaip Lietuva buvo pajėgi pati gaminti tokio lygio lėktuvus ir ruoštis aukštos klasės pilotus. Karinių oro pajėgų vadas plk. Antanas Matutis teigė: „Istorinis skrydis aplink Europą tapęs žymiausiu Lietuvos karo aviacijos skrydžiu, kartu ir labai simbolinis. Meilė tėvynei, atsidavimas karo aviacijai ir tarnybai pasauliui parodė, kad net ir mažos šalies vardas gali garsiai skambėti tarpe didžiausių Europos valstybių. Didžiuojamės savo turtinga karo aviacijos istorija ir tokiomis iškiliomis asmenybėmis“.

Pagerbiant skrydžio sumanytojo ir įgyvendintojo brg. gen. Antano Gustaičio atminimą birželio 25 d. Karinių oro pajėgų vardu Marijampolės kapinėse padėtos gėlės.

Brg. gen. Antanas Gustaitis – 1921 m. baigė aukštojo pilotažo kursus Lietuvis karo aviacijos mokykloje ir buvo paskirtas aviacijos instruktoriumi (iki 1920 m. vasaros buvo atlikęs per 150 skrydžių). 1923 m. tapo mokomosios oro eskadrilės vadu. A. Gustaitis. 1925 m. suprojektavo ir pagamino lėktuvą „ANBO-I“. Po studijų Paryžiuje gavo inžinieriaus diplomą ir grįžus į Lietuvą buvo paskirtas karo aviacijos viršininko padėjėju, vėliau štabo viršininku. Nuo 1935 m. Lietuvos karo aviacija vadovaujama A. Gustaičio pagal turimus pajėgumus buvo viena pirmaujančių valstybių visoje Europoje. 1940 m. Lietuvą okupavus sovietinei valdžiai, Lietuvos karo aviacija  netrukus buvo išformuota. 1941 m. bgr. gen. Antanui Gustaičiui buvo įvykdyta mirties bausmė.

Parengta pagal tinklalapio "Plieno sparnai" informaciją.

KOP ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukos.