Kievienas mylintis savo šalį ir besidomintis jos istorija renginio metu turės galimybę ne tik stebėti, bet ir savomis rankomis paliesti istoriją, pabendrauti su ne vienerius metus tuo gyvenančiais šiuolaikiniais riteriais bei žavingomis damomis. Viduramžių kaimelis supažindins su to laikmečio amatais, buitimi, gracingais šokiais bei jėga pulsuojančiomis riterių kovomis.
Pastarosios ir bus svarbiausias renginio akcentas - jau XII-asis tarptautinis Kunigaikščio Vaidoto riterių turnyras. Tiesa, turnyras anksčiau turėjo Lietuvos kariuomenės vado tarptautinio riterių turnyro pavadinimą ir pirmą kartą 2008-aisiais buvo surengtas Trakuose. Nuo 2012-ųjų turnyras perkeltas į Kauną. Kasmet į jį susirenka koavotojai iš Baltijos šalių, Baltarusijos, Ukrainos, Vokietijos, Lenkijos ir suremdami kalavijus aiškinasi, kuris vertas stipriausiojo vardo bei pagrindinio turnyro prizo - Kauno pilies gynėjų vado, kunigaikščio Vaidoto kalavijo. Tai lietuviškojo, Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomo XIII a. Desiukiškių kalavijo, rasto 1986 metais Raudonėje, Jurbarko rajone, atitikmuo. Ginklas pagamintas iš sluoksniuoto plieno, rankena - medinė, dengta oda, buoželė inkrustuota pagal XIV a. lietuvišką ornamentiką. Kalavijo svoris - 1,4 kg, ilgis - 105 cm. Šiemet turnyre kausis net du Lietuvos kariuomenės kariai - Karo kartografijos centre tarnaujantis PKT karys Juozas, bei Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione tarnaujantis NPPKT karys Armindas.
Tame pačiame renginyje žiūrovų dėmesį kaustys ne tik Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų riterių, bet ir raitų riterių turnyras. Pasibalnoję eiklius žirgus čia jos raiteliai iš keleto šalių ir susirungs trijuose turnyro etapuose. Pirmajame bus demonstruojamas raitelių meistriškumas, iliustruojantis įvairias situacijas mūšio lauke -smūgiavimas į skirtingo dydžio taikinius jojant šuoliais, ieties metimas į taikinį ir kt. Antrajame etape riteriai surigrums vienas su kitu - jodami kaktomuša, gerai šarvuoti riteriai laužys ilgąsias ietis vienas į kito kūną (ang. Jousting). Trečiasis etapas - komandinės žaidynės, kuomet riteriai stengiasi nuo varžovo galvos numušti stilizuotus taikinius. Ir šiame turnyre ne tik savąją, bet ir Lietuvos bei Lietuvos kariuomenės garbę gins LDK Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione tarnaujanti PKT karė Ieva.
Viduramžiais pėstininkų riterių bei raitų riterių turnyrai buvo rengiami feodalų iniciatyva pilyse ir mugėse. Į kautynes atvykdavo tiek kalavijo profesionalai - karų ir kautynių veteranai, tiek ir jauni, šlovės ir turtų trokštantys vyrai. Riterių turnyruose buvo kaunamasi dėl įvairių priežasčių - piniginių prizų, garbės, siekiant apginti nugalėtojo reputaciją arba išgarsėti. Viduramžių riterių turnyrų ir kautynių rekonstrukcijos labai populiarios Europos valstybėse. Turnyrai rengiami kartu su žemių, miestų ir miestelių šventėmis, siekiant atkreipti gyventojų ir lankytojų dėmesį į istorijos paveldą ir tradicijas. Dažnai turnyrus globoja senosios aristokratų ir monarchų giminės.
Ir dar vienas renginio akcentas - Lietuvos ristynių čempionatas, kuriame svarbų vaidmenį atlieka dar vienas Lietuvos kariuomenės atstovas, Gedimino štabo bataliono PKT karys Tomas, kuris yra ir Lietuviškųjų ristynių federacijos prezidentas. Čempionatas žada įdomų reginį - techniškas, sąžiningas stiprių vyrų, pasidabinusių tradicinėmis aprangomis, kovas. Lietuviškos ristynės - unikali senovės lietuvių sporto šaka, kilusi iš imtynių. Dažni ristynių paminėjimai lietuvių literatūroje ir tautosakoje leidžia manyti, kad šis užsiėmimas buvo neatsiejama mūsų kultūros dalis. Šiandien atkuriama ir populiarinama sporto šaka ne tik kuria teigiamą emociją kovotojams ir žiūrovams, pasididžiavimo savo kultūra jausmą, bet ir ugdo tautinę savimonę bei sąžiningumo, fizinės bei moralinės stiprybės vertybes.
Nuotr. aut. Donatas Babenskas
