„Dabar jau beveik nebepasitaiko seniau buvusių įprastų Rusijos karo lėktuvų įsibrovimų į Lietuvos oro erdvę be išankstinio pranešimo, tai yra tiesioginis NATO oro policijos misijos rezultatas", - leidiniui „Jane‘s" sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse, kuri buvo pradėta tą pačią 2004 metų dieną, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis, yra viena iš arčiausiai prie NATO sienos su Rusija vykdomų misijų. Ji koordinuojama iš Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Zokniuose, įsikūrusios netoli Šiaulių, kur vos prieš dvidešimt metų veikė vienas didžiausių Sovietų Sąjungos oro uostų.
Nei viena iš trijų Baltijos šalių neturi savo oro gynybos pajėgumų, bet dėl iš Rusijos pusės vis dar juntamos grėsmės, jos turi pasikliauti NATO chartijos teikiamomis saugumo garantijomis.
NATO oro policija Baltijos šalyse - greitojo reagavimo į oro pavojų sistema, valdoma Aljanso narių. Misija paprastai vykdoma keturiais naikintuvais, kuriuos keturių mėnesių rotacijai atsiunčia viena iš NATO narių.
„Per „Zapad 2009" karines pratybas NATO naikintuvai kelis kartus buvo pakelti pasitikti Baltijos šalių oro erdvėje atsidūrusius Rusijos lėktuvus", - pasakodamas apie nuo sovietinio laikotarpio didžiausią Rusijos vykdytą karinę operaciją prie Baltijos šalių sienos leidiniui „Jane‘s" sakė gen. mjr. A. Pocius.
Gen. mjr. A. Pocius, 2009 metų liepą tapęs Lietuvos kariuomenės vadu, pasidalijo prisiminimais apie tą jaudinantį momentą, kai prieš penkerius metus jo šalies saugumas pagaliau buvo užtikrintas.
„Studijuodamas JAV kariuomenės karo koledže 2004 metais buvau pakviestas dalyvauti stojimo į NATO ceremonijoje Vašingtone (Kolumbijos apygardoje). Vilkėdamas karininko uniformą stovėjau Lietuvos emigrantų, išvykusių iš tėvynės prieš Antrąjį pasaulinį karą, minioje. Jie bendravo su manimi su ašaromis akyse, tai buvo labai emocinga akimirka, svarbiausia iš visų po nepriklausomybės atgavimo", - sakė gen. mjr. A. Pocius.
Dabar Rusijos Federacija norėdama naudotis Baltijos oro erdve , pvz., norėdama patekti į savo Kaliningrado eksklavą, privalo kreiptis leidimo. Šiemet Maskvai jau 30 kartų buvo suteiktas leidimas skristi virš Lietuvos teritorijos, 20 iš šių leidimų buvo pasinaudota.
„Prašymas vykdyti valstybinį skrydį, kitaip tariant, skrydį, kurį vykdo gynybos ministerija, muitinė ar vidaus reikalų tarnybos, yra pateikiamas mažiausiai prieš penkias dienas. Kadangi Rusija nėra NATO narė, ji negali gauti metinio leidimo skraidyti, kaip NATO šalys", - aiškino gen. mjr. A. Pocius.
Baltijos oro policijos misija buvo patvirtinta mažiausiai iki 2014 metų. Baltijos šalių politikai deda pastangas, kad šis projektas būtų pratęstas žymiai ilgesniam laikotarpiui. Jie pasiekė asmeninį JAV gynybos sekretoriaus Roberto Gateso užtikrinimą, kad misija bus vykdoma bent iki 2018 metų.
Aviacijos bazei Zokniuose atnaujinti, taip pat 3500 metrų ilgio pakilimo tako, kad jis atitiktų NATO standartus, naujai dangai pakloti NATO skyrė 60 milijonų eurų (75,4 milijono JAV dolerių). Baltijos šalys dar tik pradeda atsigauti po sekinančio sunkmečio ir turi mažai lėšų, kurias galėtų investuoti į misiją, jau nekalbant apie pradinį ilgalaikį tikslą nusipirkti savo naikintuvus, tačiau nuo 2008 metų šalys kas mėnesį moka po 100 tūkst. eurų misijoje dalyvaujančių kontingentų narių apgyvendinimo ir kitoms išlaidoms padengti.
„Akivaizdu, kad oro policijos misijai Baltijos šalyse reikia labai daug pinigų, - pabrėžė gen. mjr. A. Pocius. - Nors Zokniai ir yra Lietuvos teritorijoje, visos trys Baltijos šalys skiria po vienodą sumą. Tačiau mums vis tiek visiems vienodai trūksta lėšų."
Būdama priimančiąja misijos šalimi, Lietuva pakeitė senstančius „Antonov" An-26 transportinius lėktuvus trimis „Alenia Aeronautika" C-27J „Spartan" lėktuvais, trečiasis iš jų buvo pristatytas į Lietuvą 2009 metų spalį. Per vieną keturių mėnesių rotaciją šie lėktuvai atlieka šešis skrydžius. Taip pat jie naudojami Afganistane, kur šalis vadovauja provincijos atkūrimo grupei Goro provincijoje ir yra nusiuntusi maždaug 150 karių. Vis dėlto dėl griežtų biudžeto suvaržymų nauji pirkimai ateinančiu laikotarpiu nenumatomi.
„Sunkmetis Krašto apsaugos ministeriją palietė, kaip ir kitas Lietuvos ministerijas", - sakė gen. mjr. A. Pocius. „Buvome priversti biudžetą sumažinti 43,5 milijono eurų, tai yra, 1,5 procento 2009 metų ir 0,9 procento 2010 metų krašto apsaugos biudžeto. Sumažėjo karininkų algos, o kartu ir jų motyvacija. Tai buvo delikatus klausimas, bet lietuviai moka išgyventi. Niekas nemetė tarnybos šalies ginkluotosiose pajėgose", - pridūrė jis.
Pagal dabartines įsigijimo programas Lietuva perka du kovos su minomis laivus iš Jungtinės Karalystės (JK). Jie pakeis Lietuvos laivyno „Lindau" klasės minų paieškos ir naikinimo laivus. 2008 metais Portsmute buvo pasirašytas susitarimas suremontuoti ir modernizuoti buvusius JK karališkojo karo laivyno „HMS Cottesmore" ir „HMS Dulverton" minininkus, o JK įmonė „Thales UK" laimėjo pakartotiną laivų įvedimo į tarnybą konkursą; laivai į Lietuvą turėtų atplaukti 2010 metais; Lietuvos krašto apsaugos ministerija atidėjo apmokėjimo datą iki 2013 metų.
Gen. mjr. A.Pocius pridūrė, kad kai kurie senesni Lietuvoje priimti sprendimai dėl įsigijimų buvo lėšų švaistymas ir „ne prioritetinės" svarbos, pvz., 20 milijonų eurų vertės kontraktas su SISU dėl 50 daugiafunkcinės paskirties 8x8 sunkvežimių pirkimo, įvykdytas 2009 metais.
Anot Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vado, kadangi numatoma ir toliau riboti išlaidas, kariniai įsigijimai ateityje bus kruopščiai tikrinami.
Šis straipsnis žurnale „Jane‘s Defence Weekly" buvo išspausdintas 2010 m. liepos 21 d.
© IHS Global Limited 2010, Jane's Defence Weekly.
Howard Jarvis, JDW korespondentas.
Straipsnis publikuojamas gavus leidinio sutikimą.
KAM VRD archyvo nuotrauka
