Daugybė žmonių įvairiuose savo gyvenimo tarpsniuose ką nors kolekcionuoja: kai kurie dar vaikystėje susidomėję kolekcionavimu ir rinkę lipdukų, „Kinder Surprise“ žaisliukų, sportininkų kortelių, skardinių ar kokių kitokių smulkmenų kolekcijas, vėliau užaugę šį užsiėmimą meta, kiti visą savo gyvenimąsusieja su kolekcionavimu, o treti pomėgiu kolekcionuoti apskritai užsikrečia jau būdami suaugę. Pastariesiems priklauso ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karė gr. Ema Račkutė. 31 metų mergina kolekcionavimu susidomėjo tik prieš penkerius metus, o šiuo metu jau yra sukaupusi vieną didžiausių Lietuvos kariuomenės nuo 1990 metų iki šių dienų skiriamosios atributikos kolekcijų. „Vaikystėje net minčių nebuvo kažką kolekcionuoti, nes man, kaip vaikui, nesinorėdavo sėdėti namie ir klijuoti, rinkti. Geriau buvo leisti laiką su draugais kieme. Bet su metais žmogus subręsta,gyvenime atsiranda naujų veiklų ir dabar kolekcionavimas man yra ne tik hobis, bet ir gyvenimo būdas.“ – apie atsiradusį nemažai laiko, kantrybės bei lėšų reikalaujantį pomėgįsako Ema, sutikusi atsakyti į keletą klausimų ir papasakoti apie savo kolekciją plačiau.
Ema, kaip ir kodėl pasirinkote tarnybą kariuomenėje?
Mano tėtis tarnavo kariuomenėje ir aš nuo mažumės su juo važiuodavau į visus visuomeninius renginius, šventes, kuriuose dalyvaudavo kariai. Ir man tai patiko. Aišku, kuriam gi vaikui gali nepatikti?Vėliau atsirado noras ir pačiai kario duonos paragauti. Būdama septyniolikos pradėjau domėtis, ko reikia norint atlikti tarnybą ir 2007 metais ją pradėjau KASP Dariaus ir Girėno 2-oje rinktinėje, o priesaiką daviau 2008 metų vasario 16-ąją.
Ar jūsų, kaip kolekcininkės, kelio pradžia kaip nors susijusi su tarnyba?
Nebent tik tiek, kad tais pačiais metais, kai pradėjau rinkti kolekciją, pradėjau ir karės profesionalės kelią.Bet šiaip susidomėjimas kolekcionavimu ir karine atributika atėjo netikėtai. Tiesiog pasirodė gražu, jos yra daug ir įvairios, todėl yra galimybė nemažai surinkti.
Gal atsimenate, kuris eksponatas, nuo kurio viskas ir prasidėjo, buvo pats pirmas?
Pirmieji eksponatai buvo KOP OESKV sena paradinė ir lauko uniformos emblemos, taip pat SKAT seno pavyzdžio lauko emblemos. Nuo jų ir prasidėjo mano rinkimas. Net pati negalvojau, kad nuo kelių emblemų prasidės kažkoks rimtesnis kolekcionavimas. Iš pradžių eksponatų buvo tik keletas ir juos, kad nepasimestų, laikiau tuščioje batų dėžutėje. Vėliau jų susikaupė tiek, kad teko dėti į stendus, kurių pradžioje taip pat buvo tik 2-3, o dabar jau yra 32.
O suskaičiuoti vienetais kiek iš viso turite sukaupusi karinės atributikos eksponatų niekada nebandei? Gal kada skaičiavote ir kolekcijos vertę finansine išraiška?
Prisipažinsiu − jau pernai vasarą buvo kilus mintis susiskaičiuoti vienetais, bet vis šitą reikalą atidėliodavau. Bet šią vasarą su kolega išskleidėm visus stendus ir įdomumo dėlei viską suskaičiavom. Skaičius, nors dar nemažai eksponatų trūksta ir yra kol kas į stendus nesudėtų, nustebino net pačią – 800 vienetų. O preliminari vertė gautųsi apie 4000 eurų, bet, aišku, ši suma yra svyruojanti.
Papasakokite, kokius atrankos kriterijus taikote eksponatams, kaip juos susisteminate?
Kolekcionuoju Lietuvos kariuomenės skiriamąją atributiką nuo 1990 metų iki šių dienų, tad kažkokios atrankos kaip ir neturiu. Tiesiog žinau, ko man trūksta ir bandau ieškoti. Aišku, jei dėl senesnių ženklų kažkas neaišku ar reikia pasitikslinimo, tai pats geriausias pagalbininkas yra knyga „Lietuvos kariuomenės karių uniformos, ženklai ir vėliavos 1990-2010 m.“, kurioje yra pagrindinė informacija apie skiriamuosius ženklus.
Taip pat ir mano sistema yra labai paprasta: emblemos, kokardos sudėtos pagal Lietuvos kariuomenės pajėgas, laipsniai – pagal metus, atskirai sudėti yra ir antpečiai, movos ir lauko uniformos laipsniai.
Kokiais keliais eksponatai patenka į jūsų kolekciją?
Iš pradžių, kai tik turėdavau laiko,savaitgaliais važiuodavau į Kauno arba Vilniaus sendaikčių turgų ir ten rasdavau trūkstamos atributikos. Paprastai ieškodavau to, ko pačios kolekcijai reikia ir dar ko nors papildomai, kad turėčiaukuo mainytis. Vėliau prasidėjo susitikimai su žmonėmis, kurie taip pat kolekcionuoja. Dabar esam keturiese, kurie mainomės tarpusavyje ir, aišku, kiekvienas iš mūsų dar turi bendraminčių, kurie renka karinę atributiką, bet nesiviešina. Taip pat yra keletas karių, kurie žino, kad kolekcionuoju kariuomenės ženklus, tai yra ir padovanoję, ir padėję gauti trūkstamų eksponatų, supažindinę su tuo, kas turi.
Galbūt galite papasakoti kokių įdomių istorijų, kaip vienas ar kitas eksponatas pas jus atkeliavo?
Buvo keli atvejai, kai kolegos mane nustebino. Vienas iš jų yra buvęs mano kuopininkas (Mokomojo pulko 1 mokomojo bataliono 2 mokomosios kuopos – aut. past.), kuris per kovo 8-ąją, kol buvau išėjusi, paliko man dėžutę perrištą rožiniu kaspinu. Aišku, malonu rasti dovanėlę, bet nejauku ir nedrąsu imti ir atidarinėti, kai net neįtari, kas viduje. Atsargiai pakračiaudėžutę – pasirodė, kad ji tuščia. Atidariau, o viduje buvo viršilos karinis laipsnis, kurio man tuo metu kaip tik trūko. Maloniai nustebino ir buvo netikėta. Kuopininkas žinojo, kad kolekcionuoju ir vėliau dar padovanojo kelias emblemas.
Ar daug pažįstate kolekcininkų, kurie, kaip ir jūs, renka karinę atributiką? Ar tarp jų daug merginų?
Prisipažinsiu, išskyrus mūsų penketuką, neteko girdėti, kad dar kažkas kolekcionuotų. Nebent kažkas renka, bet nesiviešina. Dėl merginų – sutikti neteko, bet manau, jei vyktų koks bendras visų kolekcionierių iš visos Lietuvos susitikimas – gal viena kita mergina atsirastų.
Kas sudėtingiausia renkant karinę atributiką?
Sudėtingiausia yra surinkti naujo pavyzdžio smėlio spalvos emblemas, taip pat sunku gauti atsargos karių dėvimas kokardas.
Ar jūsų kolekcija reikalauja kažkokios ypatingos priežiūros ir kur ją laikote?
Didelės priežiūros nereikalauja. Dulkių valymas užima daugiausiai laiko. Taip pat po eksponavimo tenka padžiovinti, nuvalyti. Būna, kad reikia labiau pritvirtinti, priveržti kokardas. Kartais tenka ilgokai užtrukti, kol įdedu į stendą naują eksponatą.
Savo turtą laikau savo namuose, nes daugiau neturiu, kur jo laikyti, bet visa kolekcija yra sutvarkyta ir paruošta transportavimui.
Kaip dažnai pasitaiko progų surinktą kolekciją pademonstruoti viešai?
Progų būna keletas per metus. Visą kolekciją tenka išsiskleisti per viename iš Kauno tvirtovės fortų organizuojamas Jonines, Lietuvos kariuomenės dieną. Taip pat per „Kauno tvirtovės“ rengiamą „Marso dieną“, sezono atidarymo, uždarymo šventes. Kartais dalyvauju ir miesto šventėse, bet jose stengiuosi miesto svečiams pristatyti tik keletą išskirtinių stendų.
Ir pabaigai – tai kur gi slypi tas kolekcionavimo džiaugsmas?
Didžiausias džiaugsmas yra pats rinkimas, kolekcionavimas, kurio būtų sunku atsisakyti ir nustoti rinkti, nes kuo toliau, tuo įdomesnių eksponatų yra. Ir džiaugsmas, aišku,tada, kai gauni trūkstamą ir retą eksponatą arba jį kažkas padovanoja.
Ačiū už pokalbį.
