gerbiami Seimo nariai,
Laisvės kovų dalyviai, kariai,
Palangos mere, Kretingos rajono mere,
Šventosios seniūne,
gerbiami svečiai,
šiandien įamžiname ypatingus istorinius įvykius, ypatingus tarpvalstybinius ryšius, ypatingus Lietuvos žmones, pasipriešinimo dalyvius, laisvės kovotojus.
Šiandien ryte susirinkę vakariniame Baltijos jūros krante, Švedijoje, Gotlando saloje, simboliškai prisimindami Lietuvos rezistentų pavojingus žygius ir palaikomus ryšius su pasaulio lietuviais bei pasipriešinimą rėmusiomis šalimis, atidengėme paminklinę lentą prie Jono Pajaujo, aktyvaus pasipriešinimo dalyvio, padėjusio Baltijos šalių rezistentams užmegzti ir palaikyti ryšius su Vakarais, sodybos.
Tiek anoj pusėj Baltijos, tiek čia, Šventojoje, pažymime drąsius kovotojų žingsnius, kurie padėjo laisvam Vakarų pasauliui iš Lietuvos perduoti žinią, apie karinius veiksmus, tebesitęsiančius visiškai čia pat - už „geležinės uždangos", ir apie okupuotos Lietuvos teritorijoje vykstantį organizuotą pasipriešinimą.
Lietuvos pasipriešinimo dalyvių vykdomi žygiai sausumos keliais, jūra ir oru, siekiant užmegzti ir palaikyti ryšius su laisvuoju pasauliu, buvo svarbūs keletu aspektų:
Partizanų žygiai per Baltiją primena daug kilnių ir kartu skaudžių istorijos akimirkų, šių operacijų metu gyvybę paaukojo ne vienas laisvės kovotojas. Šiandien leiskite trumpai prisiminti vieno iš pasipriešinimo kovų didvyrio, taip pat dalyvavusio vienoje iš desantavimo operacijų Kazimiero Pyplio-Mažyčio istoriją. Laisvės kovų sąjūdyje Kazimieras Pyplys-Mažytis pirmiausia išgarsėjo kaip kovotojas: dalyvavo daugelyje rizikingų operacijų, aštuoniolikoje kautynių, buvo keturis kartus sužeistas. Jo didvyriškumas, pasiaukojimas žūtbūtinei kovai, tvirtas tikėjimas, kad Lietuva bus laisva, įkvėpė ir kitus partizanus. 1947-ųjų gruodį kartu su Juozu Lukša-Daumantu jie perėjo SSRS ir Lenkijos sieną ir išvyko į Vakarus. Būdamas Švedijoje Kazimieras Pyplys-Mažytis rengėsi rezistencinei veiklai Lietuvoje - mokėsi naudotis slaptaraščiu, dirbti radijo ryšio priemonėmis. 1949 m. gegužės 1 d., pasiryžęs tęsti kovą Lietuvoje, būtent desanto jūra būdu kartu su grupe partizanų grįžo į Tėvynę. Išsilaipino kažkur čia, tarp Šventosios ir Latvijos sienos. Deja partizanai buvo išduoti. Okupantų NKVD pajėgos sulaikė desanto grupės narius iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, tačiau Kazimierui Pypliui-Mažyčiui pavyko pasprukti, jis užduotį vykdė toliau, pasiekė Pietų Lietuvą, informavo Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio vadovybę apie atliktus uždavinius ir padėtį užsienyje. Tai vienas žinomų pavyzdžių, kai nepaisant ypatingų sunkumų, partizanų, į Lietuvą keliaujančių Jūros keliu, tikslas buvo pasiektas. Kazimieras Pyplys-Mažytis žuvo tų pačių 1949 metų rugsėjį Dzūkijoje esančiame Dainavos apygardos štabo bunkeryje kovodamas su sovietų kariuomenės daliniais.
Pasipriešinimo kovų dalyviai daugumai šio meto Lietuvos karių yra Tėvynės meilės, pasiaukojimo, drąsos ir ryžto pavyzdys. Partizanai, tokie kaip Juozas Lukša-Daumantas, Kazimieras Pyplys-Mažytis, vykdydami Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio pavestas misijas, ištrūkę į Vakarų pasaulį, atliko jiems patikėtas užduotis, keletą metų praleidę užsienyje įgijo specifinių žvalgybos žinių, užmezgė ryšius su išeivijos lietuviais. Net ilgą laiką būdami toli nuo Lietuvos šalyse, kur jau keletą metų vyravo taika, buvo pasiryžę sugrįžti į okupuotą Tėvynę kovoti ir netgi žūti dėl jos laisvės. Argi gali būti geresnis karžygio pavyzdys? Šiandien dažnam tiesiog sunku suvokti tokį pasiryžimą, bet neabejoju, jog šie pavyzdžiai įkvepia mūsų karius, šaulius besąlygiškam atsidavimui Tėvynės gynybai, geriems darbams Tėvynės labui.
Šis paminklas, kaip ir šiandien Švedijos Gotlando saloje atidengta memorialinė lenta prie rezistento Jono Pajaujo sodybos, įprasmins ne tik partizanų kartu su pasipriešinimą rėmusiomis valstybėmis vykdytas sudėtingas slaptas infiltravimo operacijas bei žygius. Abu paminklai kartu padės išsaugoti minėtų operacijų metu dėl kilniausio tikslo savo gyvybes paaukojusių Lietuvos karių atminimą, okupuotos, bet nenugalėtos tautos, siekius perduoti žinią apie sudėtingo ir kruvino, didelei pasaulio daliai nematomo, užmiršto karo aplinkybes.
Nuotraukose:
Partizanų desantininkų grupė 1950 m. grįžusi į Lietuvą. Iš kairės: Klemensas Širvys-Sakalas, Juozas Lukša-Daumantas ir Benediktas Trumpys-Rytis (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro nuotrauka)
Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų kariai jūrų desanto operacijos inscenizacijoje 2011 m. (Giedrės Maksimovicz nuotrauka)
