Lt En
logo
lt
en

Istorija

Istorija

 

Krašto apsaugos savanorių pajėgos savo ištakas mato trijose savanorių kartose: daugiau nei prieš šimtmetį, 1918–1921 metais, Nepriklausomybės kovose kariavusius savanorius; 1944–1953 metais vykusios pokario rezistencijos dalyvius ir 1990 metais atkurtos Lietuvos stojusius ginti karius savanorius. Šioms trims kartoms atminti Jiezno Nepriklausomybės aikštėje šiandienos kariai savanoriai už savo suaukotas lėšas pastatė paminklą “Trims savanorių kartoms” (aut. – Nerijus Treinys).

Skaičiuojant nuo 1990 metų, daugiau kaip per tris dešimtmečius, Savanorių pajėgoms buvo lemta nueiti ilgą kelią – nuo Parlamento gynėjų bei teritorinės gynybos užduočių iki modernių pajėgų, pasirengusių vykdyti užduotis tiek tarptautinėse operacijose, tiek Taikos meto užduotis, tiek ginti kiekvieną savo žemės pėdą bet kuriuo paros metu visoje Lietuvos teritorijoje.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) oficialiai įkurtos 1991 metų sausio 17 dieną. Po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. SKAT įkūrimo įstatymas įteisino ir juridiškai legalizavo jau veikiančias savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę, formuoti dalinius. Įkūrus Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, buvo išspręstas vienas esminis uždavinys – į valstybės gynimą oficialiai buvo įtraukta visuomenė, kuri valstybę gynė remdamasi įstatymu.

Dar oficialiai neįteisinus SKAT, pirmieji savanoriai atsirado 1990 metais, kada Sąjūdis pakvietė Lietuvos piliečius registruotis ir rengtis Tėvynės gynybai, nes Sovietų Sąjunga neketino pripažinti lietuvių tautos apsisprendimo ir rengėsi ginkluotai agresijai prieš nepriklausomybę paskelbusią Lietuvos valstybę.

1991 metų sausį, šimtai Parlamento gynėjų prisiekė Lietuvos Respublikai ir rengėsi Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybai nuo sovietų karinės agresijos. Šimtai kitų savanorių gynė Krašto apsaugos departamentą, Spaudos rūmus, Radijo ir televizijos pastatus Vilniuje ir Kaune, Vilniaus televizijos bokštą, radijo stotį Sitkūnuose, kitus svarbius strateginius objektus.

Tradiciškai kasmet sausio 17-ąją, KASP pajėgų įkūrimo dieną pažymi surengdamos iškilmingą rikiuotę ir minėjimą Nepriklausomybės aikštėje prie LR Seimo.

1991 m. vasario 9 d. išėjo pirmasis SKAT laikraščio „Savanoris” numeris, kuris buvo skirtas kariams savanoriams telkti ir informuoti apie pajėgose vykstančius įvykius. „Savanoris“ leidžiamas iki šiol, tik jau žurnalo formatu.

1991 metais balandžio 29 dieną įkurtas KASP Bigbendas (tuomet – „KASP orkestras“). Kolektyvas gyvuoja ir šiandien, garsina savo ir pajėgų vardą Lietuvoje ir užsienyje.

1991 metų kovo mėnesį suformuotas SKAT štabas, operatyvinis būrys, SKAT mokykla, 8 rinktinės, 200 kuopų. Kovo 1 d. SKAT štabo viršininku paskirtas Jonas Gečas. Iki 1991 metų rudens SKAT štabas dirbo AT rūmuose. Dar ir šiandien Seimo rūmuose, ant vieno iš kabinetų durų pritvirtinta lentelė, informuojanti, jog čia buvo įsikūręs SKAT štabas.

1991 metais liepos 4-5 dienomis Vilniuje Vingio parke įvyko pirmosios Savanorių žaidynės. Tai buvo ne tik sportinis renginys, bet ir politinė akcija, pademonstravusi, jog nepaisant Lietuvos Respublikos teritorijoje tebesančių SSRS karinių dalinių, mes esame savo žemės šeimininkai. 1992 metais II Savanorių žaidynės vėl įvyko Vilniuje, po jų buvo nuspręsta žaidynes kiekvienais metais organizuoti skirtingose Lietuvos vietose. Tai yra Savanorių pajėgų tradicija, gyvuojanti ir šiandien.

1991 m. rugpjūčio 21 dieną poste prie Aukščiausiosios Tarybos žuvo karys savanoris Artūras Sakalauskas. Jis nukautas per susirėmimą su sovietų kariuomenės specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie Aukščiausiosios Tarybos pirmojo apsaugos posto, A. Goštauto gatvėje. Artūro Sakalausko atminimui kasmet tradiciškai jo žūties vietoje vyksta atminimo ceremonija.

1991 m. rudenį pradėti blokuoti okupacinės armijos daliniai, siekiant nebeleisti įvežti naujų karių iš Rusijos. Blokavimą vykdė 44 savanorių postai. Tai prisidėjo prie greitesnio Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos.

1998 metais SKAT reorganizuotos į KASP, kurios, savo ruožtu, nuo 2003 metų integruotos į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų sudėtį.

Vos metams praėjus po SKAT įkūrimo savanorių padaliniai prisidėjo likviduojant ekologines katastrofas, stichinių nelaimių padarinius. 1992 metais tūkstančiai savanorių gesino miškų ir durpynų gaisrus, valė Nemuno vandenis po ekologinės katastrofos Baltarusijoje, dalyvavo gelbėjimo darbuose Nemuno potvynio metu,  1993 m. popiežiaus Jono Pauliaus II vizito metu talkino policijai, prižiūrėjo viešąją tvarką. 2002 metų vasarą, įsisiautėjus miškų ir durpynų gaisrams, kariai savanoriai ugniagesiams padėjo gesinti gaisrus Ignalinos ir Vilniaus rajonuose. 2002 metų lapkričio mėnesį Didžiosios Kovos rinktinės kariai savanoriai JAV prezidento George‘o Busho vizito į Lietuvą metu saugojo Vilniaus oro uosto prieigas. 2003 m. liepos mėnesį, įvykus sprogimui Ukmergės gelžbetonio gamykloje, Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės savanoriai dalyvavo nelaimės pasekmių likvidavimo darbuose: savanoriai valė griuvėsius, ieškojo po jais likusių nukentėjusiųjų.

2020 m. pavasarį, pirmosios koronaviruso bangos metu, net 1500 karių savanorių 10 500 kartų buvo pašaukti vykdyti Taikos meto užduočių. Jie prižiūrėjo viešąją tvarką oro uostuose, jūros uoste ir pasienio punktuose, kontroliavo atvykstančių civilių srautus ir padėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistams atlikti atvykstančiųjų sveikatos patikras, pildyti klausimynus pasienio kontrolės postuose. Vienas karys vidutiniškai buvo pašauktas po 7 kartus, tačiau buvo karių savanorių, kurie oro uostuose ar pasienio punktuose budėjo net po 35 kartus.

2020 m. rudenį, antrosios koronaviruso bangos metu, padėti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui atlikti užsikrėtusių COVID-19 apklausas ar teikti informaciją Karštojoje linijoje 1808, pasitelkta apie 3000 karių savanorių, kurie buvo pašaukti apie 9000 kartų.

Pajėgų struktūra

Šiandien Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro vadovybės štabas ir šešios  rinktinės visoje Lietuvos teritorijoje. Savo pavadinimus rinktinės yra gavusios nuo partizanų apygardų pavadinimų: Dainavos apygardos 1-oji rinktinė (Alytus); Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė Kaunas); Žemaičių apygardos 3-oji rinktinė (Klaipėda); Vyčio apygardos 5-oji rinktinė (Panevėžys); Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė (Šiauliai); Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė (Vilnius).

Nuo 2016 metų atkuriami kai kurie savanorių vienetai, kurie anksčiau buvo panaikinti arba reorganizuoti.

2016 m. atkurtos savanorių kuopos Biržuose, Šalčininkuose ir Kalvarijoje.

2017 m. sausio–vasario mėn. atkurtos KASP kuopos Kalvarijoje ir Klaipėdoje.

2017 m. gegužės mėn. Raseiniuose atkurta KASP 210 kuopa. 

2017 m. birželio mėn. Naujojoje Akmenėje įkurta KASP 609 kuopa.

2018 m. sausio mėn. Vilniuje atkurta KASP 810 pėstininkų kuopa.

Savanorių pajėgų vadai: plk. Jonas Gečas; plk. Arvydas Pocius; plk. Antanas Plieskis; plk. Romualdas Moldaris; plk. Arturas Jasinskas; plk. Dainius Pašvenskas; plk. Linas Kubilius.
Laikinai KASP yra vadovavę plk. ltn. Bronius Juozaitis; plk. ltn. Vytautas Čepukas; plk. ltn. Gintautas Zenkevičius; plk. ltn. Leonas Stonkus.